Gyvenimas

2019.04.21 07:00

Kunigas Benas Lyris: didžiausia Velykų dovana – pradėti gyventi taip, kaip trokštate

Gertrūda Stripeikytė, LRT.lt2019.04.21 07:00

Nuo Velykų ryto reikia pradėti gyventi taip, kaip iš tikrųjų norite, iš širdies gelmių – atsisakyti bėgti ir mokyti kitus, būti šiek tiek paprastesniems, portalui LRT.lt sako dvasininkas ir poetas Benas Martusevičius (Benas Lyris).

Šiuolaikiniam žmogui Velykos gali tapti tikra dovana, kai galima rasti laiko sustoti ir pažvelgti į savo gyvenimą, prisiminti artimą žmogų. Beno Lyrio vardu žinomas dvasininkas portalui LRT.lt ne tik pasakojo apie Velykų tradicijas, bet ir pasidalijo mintimis, kodėl svarbu pamilti savo gyvenimo tikrovę.

– Dažniausiai save ir savo poelgius labiau analizuojame per didžiąsias šventes. Kaip neprarasti sąmoningumo kiekvieną dieną?

– Prieš Kalėdas ir Velykas yra tokie laikotarpiai, skirti savyje išvystyti tam tikrą dorybę. Duodame sau pažadą, kad dabar tikrai neskubėsime, kad išvystytume ją savyje. Tačiau dauguma žmonių prieš šventinį laikotarpį ima dar labiau skubėti, nes reikia pasirengti šventei. Prieš Kalėdas visi skuba ruošti dovanas, užuot patys kitiems tapę dovana, o per Velykas skuba pasidengti stalą, kad būtų įspūdinga šventė.

Prieššventinis laikotarpis – pasiruošimo procesas. Juk ir pasninkas nėra tik tam, kad kažko nevalgytum, jis apie tai, kad „nevalgau“ santykių su kitu žmogumi, „nevalgau“ kito žmogaus orumo, atkreipiu dėmesį į tai, kad kažko nesuvalgęs galiu tai skirti kitam, kuris turi mažiau nei aš. Iki Velykų ryto mes turime pakankamai daug laiko, kad nurimtume, apmąstytume, o ne bėgtume per gyvenimą.

Patarčiau į viską žiūrėti kiek paprasčiau, atkreipti dėmesį į paprastus dalykus – į veidus, kurie šalia mūsų. Taip pat prisiminti Kristaus žinią, kuri skelbia, kad jis ateina ne tik per šv. Mišias, bet yra ir mūsų kasdienybėje kaip gyvenimo bendradarbis, o įvairios patirtys mus transformuoja.

Juk gyvenimas be kryžiaus ir kančios žinios, be minties apie mirtį – utopija, tokio nugyventi neįmanoma. Su Dievu reikia priimti tą trapią savo būseną, suvokti, kad skausmas, kančia nėra tik tai, kas mane baudžia, bet yra pirmiausia patirtis, kuri padeda suprasti kitus žmones.

– Ką Velykos reiškia šiuolaikiniam žmogui?

– XXI amžiuje, kai dauguma žmonių nutolę, Velykos duoda ypatingą dovaną. Tai dovana kiekvienam žmogui – tikinčiam ar netikinčiam. Pareigos, atsakomybė, greitis ir skubėjimas mus tarsi įkinko, privalome gerai atlikti labai daug darbų, gauti gerus rezultatus, daug pajamų. Tada nelieka žmogiškumo, bet Velykų dovana priverčia sulėtinti gyvenimo tempą, skatina jo neprabėgti, panerti į gelmę.

Be abejonės, tai ne tik vilties žinia, kad Kristus prisikelia ir mums dovanoja prisikėlimą, bet ir žinia, kad esame trapūs – apie mūsų pačių mirtį, trapumą. Todėl turime sugebėti pažvelgti į savo kasdienybę įvertindami kiekvieną žmogų, esantį šalia, kiekvieną žodį, kurį pasakome kitam žmogui, savo poelgius.

Velykų žinia yra galimybė apžvelgti, kur man nepasisekė, suskaičiuoti savo klaidas ne tam, kad nustebinčiau Dievą, kitus žmones ar save patį, o kad tapčiau šiek tiek žmogiškesnis. Nuo Velykų ryto reikia pradėti gyventi taip, kaip iš tikrųjų noriu – su gelme, atsisakyti bėgti, mokyti kitus, reikia būti šiek tiek paprastesniam.

– Kaip šią dieną prasmingai praleisti tiems, kurie nėra aktyvūs tikintieji?

– Pagalvoti apie tai, ar viskas, ką aš darau, po dešimties metų padarys mane laimingą. Pažiūrėti į savo vidų ir, jei žmogus turės atvirą širdį, Dievas ras būdų su juo kalbėti.

– Per šventes bandome kuo labiau pripildyti lėkštes ant stalų, bet ką daryti, kad prisipildytų ir širdys?

– Siekti tikrų, kuo paprastesnių dalykų. Galvoti, ko man trūksta, pabandyti daryti tai, ko niekada nedarėte. Jei darote ką nors, kas jums neteikia laimės, vadinasi, reikia tai keisti. Pagalvokite, kas jus stabdo, kas džiugina, kas suteikia gyvenimo prasmę. Kartais tai gali būti labai sunkūs dalykai, reikalaujantys pastangų, bet gal jie iš tiesų suteiks laimę.

Žinoma, ir maistas, pagamintas su meile, padedant mylimam žmogui, – taip pat yra dovana, bendravimo forma.

Skirkite laiko tam, kam kažkada save saugojote, nes galvojote, kad patys svarbiausi dalykai – uždirbti, turėti, įgyti. Šiandien Lietuvoje daug sėkmingų žmonių, bet nepakankamai daug laimingų, nes mes pirmiausiai investuojame į karjerą, bet ne į santykį su savimi ir aplinkiniais.

Daug žmonių ir su sveikatos sutrikimais, be savivertės, nes mes nemylime savęs ir galvojame, kad kiti – daug vertingesni. Savivertė – galvojimas, kaip aš galiu tapti geriausia savo paties versija. Kai klausau savo širdies, tada galiu laimingus padaryti ir kitus šalia savęs esančius žmones.

Kartais apsiprantame, su amžiumi nebenorime nieko keisti, nes patogu būti ten, kur esame. Bet nebijokime pokyčių, net jei matome, kad šis kelias ne mums. Šv. Ignacas Lojola sako: jeigu galvoji kažką daryti ir nežinai, ar daryti, – tai daryk, nes tik pabandęs žinosi, kad kelias ne tau. Pabandykite įgyvendinti troškimus, kuriuos atidėdavote.

– Tradicijos keičiasi – ant Velykų stalo dabar ne tik marginti kiaušiniai, bet ir pasaulio virtuvės patiekalai. Kokias užmirštas tradicijas būtina prisiminti?

– Manau, kad svarbiausia tikinčiam žmogui – išgyventi Didžiąją savaitę, apmąstyti kiekvieną tos savaitės dieną. Didįjį šeštadienį jau švenčiame Kristaus Prisikėlimo žinią, o Velykų rytą nugalėtos visos mūsų baimės.

Svarbiausia nepamiršti Velykų žinios – tai ne kiaušiniai, nukrautas stalas, o žinia apie Kristaus kančią, Prisikėlimą, mano amžinąjį gyvenimą. Neatimkime iš Velykų ryto svarbiausios žinios, kad Kristus kentėjo, mirė ir prisikėlė tam, kad aš prisikelčiau kartu su juo.

– Šiais laikais nemažai žmonių Velykas sutinka atostogaudami užsienyje. Ką apie tai manote? Ar, būdami toliau nuo namų, esame toliau nuo savo vertybių?

– Geriau pabūti su šeima. Labai dažnai per pareigas ir per darbus nematome vienas kito, susitinkame su artimaisiais tik vakare, tik valandą prieš miegą.

Bet jei rasite laiko švęsti Kristaus Prisikėlimą, prisiminkite, kad šventės kokybė nepriklauso nuo buvimo vietos – juk visur yra bažnyčios – ir Ispanijoje, ir Italijoje, ir dar kitose šalyse. Apsilankydami bažnyčioje parodysite, kad dėkojate Dievui, kuris nepagailėjo savo sūnaus, kad numirtų už jus. Nuostabu, jei šalia bus artimieji. Tokia šventė bus prasminga.

– Ko palinkėtumėte visiems, švenčiantiems Velykas?

– Norėčiau sau ir visiems žmonėms palinkėti, kad XXI amžiuje Velykos iš tikrųjų taptų dovana, kad neatbuktume nuo bėgimo, kad galėtume sustoti, tapti jautresni vieni kitiems. Taip pat linkiu, kad pamiltume savo gyvenimo tikrovę, priimtume Dievą kaip savo gyvenimo bendradarbį, kad jis su mūsų gerais darbais dovanotų viltį pasauliui.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius