Gyvenimas

2019.04.19 09:50

Ekspertai: didžiausią įtaką kiaušinių kokybei daro lesalai, o ne tai, kaip vištos laikomos

LRT TELEVIZIJOS laida „Vartotojų kontrolė“, LRT.lt2019.04.19 09:50

Mitas, kad laimingos vištos deda „laimingus“ kiaušinius – kiaušinio maistinė vertė labiausiai priklauso nuo to, ką vištos lesa, o ne nuo to, kaip yra laikomos, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Vartotojų kontrolė“ sako profesorė Asta Racevičiūtė-Stupelienė.

Jau puikiai žinome, ką reiškia ant kiaušinių nurodyti skaičiai. Jei užrašytas nulis, vadinasi, tai ekologiniame ūkyje augintų vištų kiaušiniai. Vienetu pažymėti laisvai laikomų vištų kiaušiniai, dvejetu – ant kraiko, o trejetas reiškia, kad šiuos kiaušinius padėjo narvuose laikomos vištos.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis sako, jog ekologiniame ūkyje auginamoms vištoms turi būti suteiktas didesnis plotas pasivaikščioti, taip pat jos turi būti maitinamos tam tikrus reikalavimus atitinkančiu lesalu. Laisvai laikomos vištos turi galėti šiltuoju metų laiku pasivaikščioti lauke, o ant kraiko auginamos taip pat gali išeiti pasivaikščioti, laisvai pasirinkti pastate teritoriją, kur lesti.

Anot V. Tėvelio, narvuose laikomų vištų sąlygos – blogiausios, tačiau paukštynai atitinka naujus Europos Sąjungos reikalavimus: „Paukščių laikymo sąlygos narveliuose, lyginant su tarybiniais narvais, pagerintos 30 proc. Yra kur patupėti, pasikapstyti.“

Tačiau paukščių gerove besirūpinantiems visuomenininkams net ir pagerintos sąlygos atrodo šiurpiai – tokia višta negali net išskleisti sparnų. „Įsivaizduokite, kiekvienai tenka A4 lapo dydžio plotelis, tokiame plotelyje višta praleidžia visą savo gyvenimą“, – sako VšĮ „Tušti narvai“ projektų vadovas Tomas Byčkovas.

Kiaušiniai, padėti narvuose laikomų vištų, sudaro net 96 proc. mūsų rinkos ir yra pigiausi. Ir nors visiems įdomu sužinoti, kaip atrodo tokių vištų laikymo sąlygos, gamintojai į diskusijas leidžiasi ne itin noriai. Pasak T. Byčkovo, nenuostabu – jie ir patys supranta, kad vaizdas – žiaurus.

Kitose Europos valstybėse padėtis skiriasi kardinaliai: narvuose laikoma tik apie 50 proc. vištų dedeklių, trečdalis laikoma ant kraiko, 15 proc. – laisvai, o ekologinių ūkių produkcija sudaro 5 proc. Į tendencijas atsižvelgti priversti ir Lietuvos paukštynai – juk geresnėmis sąlygomis laikomų vištų kiaušinių poreikis auga.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto profesorė Asta Racevičiūtė-Stupelienė teigia, jog pirmiausia kiaušinio kokybę lemia išoriniai rodikliai: kiaušinio lukštas, lukšto porėtumas ir pigmentas, tada – ir vidiniai rodikliai: kiaušinio baltymas, trynys ir jame esančios medžiagos.

Tvirtą lukštą užtikrina subalansuotas lesalas. Neįskilęs lukštas vartotojams aktualus ne tik per Velykas, kai norime, kad kiaušiniai nusidažytų tobulai – per plyšelius gali patekti bakterijos.

Šiuolaikinės technologijos leidžia greitai apskaičiuoti ir kiaušinio svorį, ir lukšto tvirtumą, net baltymo aukštį ir spalvos intensyvumą – pasirodo, kiaušinio trynio spalvos intensyvumas priklauso nuo to, kokiu lesalu višta yra maitinama.

Vištų gyvenime – griežta hierarchija

Kas vištų gyvenime nustato taisykles ir kaip suvaldomas vištų „haremas“? Dėl ko pešasi paukščiai ir kas nutinka, jei gaidžiui ima meilintis ne pirmoji „žmona“, o antroji? Į visus klausimus atsakė paukščių augintoja Vida Vegienė.

Jos teigimu, hierarchija vištų gyvenime egzistuoja ir visada kieme kas nors yra vadas, auklėjantis jaunuosius gaidžius: „Galima sakyti, kad jis ir paskirsto, kam kokia pora.“

Pasak veterinarijos gydytojo Jono Baltrušaičio, aukščiausią poziciją užima gaidys, paskui yra pirmoji višta, antroji, trečioji, yra ir paskutinioji, kuriai neleidžiama prisiartinti prie gaidžio, ji nuolat mušama kitų.

Pavyzdžiui, gaidžiui palesus ant jo snapo likusius trupinius aplesti turi teisę pirmoji višta, jei nenori – gali antroji ir t. t. Jei prie gaidžio aplesti snapo prilįstų paskutinioji višta, ją visos kitos tiesiog užkapotų.

V. Vegienė paukščius lesina ne kombinuotuoju pašaru, o grūdais ir daržovėmis. Valgiaraštį paįvairina ir aptvare atkapstytos gėrybės – galbūt dėl to kiaušiniai skanūs, o su pirktiniais nėra ko lyginti, svarsto paukščių augintoja.

Putpelių ūkio vadovė Daiva Urbonavičiūtė nusprendė nepaisyti reglamentų ir auginamiems paukščiams suteikė daugiau laisvės: „Mums pasirodė, kad tiems paukščiams vis tik ankštoka. Viskas priklauso nuo žmogiškumo – jeigu myli gyvūnus ir vertini jų gerovę, nenori perspausti ir gauti naudos bet kokiomis sąlygomis.“

Kiaušinio baltymas – geriausiai pasisavinamas baltymas gamtoje

Dietologai tikina, kiaušinis – vienas svarbiausių produktų ne tik dėl jame esančių vitaminų A, B, D ir baltymų. Tiesa, buvo metas, kai kiaušinius daug kas ėmė riboti dėl neva didžiulio cholesterolio kiekio trynyje – ankstesnių tyrimų duomenimis jis siekė per 1 600 mg. Medikai buvo subruzdę dėl širdies, kraujagyslių ligų, infarkto rizikos. Tačiau naujausi tyrimai kiaušinius reabilitavo.

„Nauji moksliniai tyrimai rodo, kad kiaušinis kartu su baltymu yra subalansuotas. Cholesterolio kiekis – apie 300 mg“, – sako Kauno klinikų gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė. Jos teigimu, prieš keletą metų atlikti tyrimai taip pat nesusiejo gausaus kiaušinių vartojimo ir širdies bei kraujagyslių ligų – dėl to kiaušinių leidžiama valgyti tiek, kiek žmogus nori.

Ji taip pat paneigė mitą, kad putpelių kiaušiniai – geresni: „Ir tas, ir tas kiaušinis turi ir A, ir B grupės vitaminų, kai kurių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D, B12 ar E putpelių kiaušiniai turi net mažiau negu vištų.“

Turbūt daugiausia kiaušinių suvartoja sportininkai. Pasak asmeninio trenerio Andriaus Pauliukevičiaus, kiaušinio baltymas – geriausiai pasisavinamas baltymas gamtoje. Suskaičiuoti, kiek reikia suvartoti baltymų, visai paprasta, tikina dietologė A. Žvirblienė – vienam kilogramui kūno svorio reikia 1,2–1,5 g baltymų.

Vienas kiaušinis apytiksliai turi 80 kalorijų. Nors kai kurie vartotojai atsisako trynio dėl jame esančių riebalų, A. Pauliukevičius tikina, kad viso kiaušinio baimė – nepagrįsta.

„Riebalai nėra tas dalykas, kurio reikia bijoti. Cukrus yra didesnis figūros ir sveikatos priešas negu riebalai. Sotieji riebalai, kurie dažnai laikomi nesveikais, tokiais laikomi nevisiškai pelnytai, nes hormonai gaminami iš gyvūninės kilmės riebalų – be cholesterolio, kurį mes gauname iš maisto, organizmas hormonų gaminti negali“, – pasakoja jis.

Ekspertai pažymi, kad prieš valgant kiaušinius juos būtina nuplauti, taip pat geriausia vartoti termiškai apdorotus, bet nepervirtus. Pasak dietologės A. Žvirblienės, pervirti kiaušiniai tampa sunkiai virškinami – į tai ypač turėtume atsižvelgti per Velykas, kai kiaušinius verdame ilgai, kad juos dažant spalva išeitų sodresnė.

Vartodami žalius kiaušinius rizikuojate susirgti salmonelioze. A. Pauliukevičius priduria, kad iš termiškai neapdoroto kiaušinio baltymus organizmui pasisavinti sunkiau.

Laimingos vištos „laimingų“ kiaušinių nededa

„Nuo lukšto spalvos kiaušinio maistinė vertė nepriklauso, lukšto spalva priklauso nuo pačios vištos: rudos vištos dės rudu lukštu, baltos – baltu“, – pažymi A. Racevičiūtė-Stupelienė. O kalbant apie trynio spalvą – sodresnis trynys kiaušinio kokybiškesnio tikrai nepadaro, taip sako V. Tėvelis.

Latvių mokslininkų tyrimas atskleidė, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniuose yra keliais gramais mažiau baltymų negu laisvai ir ant kraiko laikomų vištų. Nustatytas ir kitas faktas: laisvai ir ant kraiko laikomų vištų kiaušiniuose yra šiek tiek daugiau cholesterolio negu narvuose laikomų vištų padėtuose kiaušiniuose. Tačiau specialistai tikina, kad dabar kiaušiniuose cholesterolio apskritai yra mažiau.

Pasak V. Tėvelio, kažkada buvo galima paukščius maitinti gyvulinės kilmės atliekomis, skerdyklų mėsos, kaulų miltais – dabar tai Europos Sąjungoje uždrausta. Tokiais dalykais maitinamų vištų kiaušiniuose būdavo didesnis cholesterolio kiekis būtent dėl to, kad jos valgydavo gyvulinės kilmės komponentus.

Jis taip pat priduria, kad jei višta bus laikoma laisvai ir, suradusi slieką, jį sules, jos padėtuose kiaušiniuose taip pat bus daugiau cholesterolio.

Nors jau minėto latvių tyrimo duomenimis laisvai laikomų vištų kiaušiniuose, palyginti su kitais, yra daugiau jodo, šiek tiek mažiau vitaminų A ir E, bet daugiau vitamino D ir biotino, A. Racevičiūtės-Stupelienės teigimu, itin žymių skirtumų nenustatyta. Ji tikina, kad kiaušinio maistinė vertė priklauso nuo to, ką vištos lesa, o ne nuo to, kaip yra laikomos.

Veterinarijos gydytojas J. Baltrušaitis sako, kad narvuose laikomų vištų kiaušiniai gali būti ne tokie skanūs dėl to, kad narvuose didesnė amoniako ir kitų azoto darinių koncentracija, tačiau, kita vertus, narvuose laikomos vištos turi mažiau galimybių kuo nors užsikrėsti, o laisvai ar ant kraiko laikomų paukščių kiaušiniai gali turėti sąlytį su pakratu ir ekskrementais.

Dažniausiai įprasta kiaušinius laikyti šaldytuvo durelių laikikliuose. Tačiau specialistai to nepataria – varstant dureles temperatūra kinta, dėl to kiaušiniai gali greičiau sugesti. Geriausia juos laikyti šaldytuvo lentynoje, specialioje dėžutėje. Kiaušinių galiojimo laikas – 28 dienos. Taip pat patariama atkreipti dėmesį ir į kiaušinių gamintoją – pigesniems ukrainietiškiems kiaušiniams negalioja Europos Sąjungos paukščių laikymo ir lesalų reikalavimai.

O ar laimingos vištos deda „laimingus“ kiaušinius? Anot A. Racevičiūtės-Stupelienės, geromis sąlygomis laikomų vištų kiaušiniai netampa „laimingi“ – produkcijai didžiausią įtaką daro lesalai.

Plačiau – laidos įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Vartotojų kontrolė. Visa tiesa apie kiaušinius

 

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius