Gyvenimas

2019.04.11 08:17

Ligoninėje gydomus vaikus džiugina zoologijos sodo gyventojai

Saulius Masalskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.11 08:17

Garsus gamtosaugininkas Lukasz Bodnarowski iš Poznanės, Lenkijos rado originalų būdą, kaip suteikti džiaugsmo sunkiai sergantiems vaikams – sudarė galimybę iš arti pamatyti zoologijos sodo gyventojus, vaikams patiems nesikeliant iš lovos ar vežimėlio.

Lenkų gamtosaugininkas pritaikė technologiją, kuri populiari Silicio slėnyje. Aparatą su vaizdo kamera, mikrofonu ir monitoriumi darbe naudoja tie specialistai, kurie nenori kelti kojos iš namų arba jiems tiesiog reikia pasidairyti po laboratorijas ar pabendrauti su žmonėmis kitame mieste, ar net kitame žemyne.

Šį originalų aparatą L. Bodnarowski pritaikė sergantiems vaikams, nes jo paties šeimą ištiko didelė nelaimė.  

„Prieš metus sužinojau, kad mano sūnus serga raumenų distrofija.  Po to turėjau progą, ar nelaimę praleisti kurį laiką Ispanijos klinikose, kur vaikai įkalinti lovose“, – teigė L. Bodnarowski.

Dėl nykstančių raumenų tokie vaikai jau nuo 10 ar 12 metų nebegali atsikelti iš lovos, todėl meškų gelbėjimo fondui vadovaujantis L. Bodnarowski pradėjo ieškoti alternatyvų.

„Pagalvojau ir nusprendžiau, kad turiu sukurti programą, kuri susietų sergančius vaikus ir gyvūnus, mano fondą ir zoologijos sodus. Štai taip ir kilo ši idėja“, – sakė L. Bodnarowski

Tai iš tiesų nelabai sudėtinga technologija – savotiškas nuotoliniu būdu valdomas riedis su vaizdo kamera.

„Naudodami kompiuterį prisijungiame prie Leo – tai mūsų elektroninio padėjėjo vardas. Prisijungiame prie Leo ir su juo galime vaikštinėti po zoologijos sodą, galime stebėti drambliUs, kaip jie ten gyvena. Vaikams tai patinka, ypač kai pamato šalia kameros didžiulį straublį“, – pasakojo L. Bodnarowski.

Poznanės zoologijos sode Leo, pavadintą pagal garsųjį futbolioninką Messį, lydi sodo darbuotojas. Jis papasakoja ir parodo vaikams tai, ko lankytojai net nemato. 

„Mes labai stengiamės, kad vaikai kuo daugiau pamatytų. Tai ne tik pramoga ar linksmybės, kai jiems ligoninėje galbūt liūdna ir ką nors skauda, tai ne tik pramoga, bet ir žinios apie gamtą“,  – kalbėjo Poznanės zoologijos sodo atstovė  Malgorzata Chodyla.

Labai liūdna, bet genetinės raumenų distrofijos ištikti berniukai retai kada sulaukia trisdešimties. Vis dėlto L. Bodnarowski tiki, kad gamta ir mokslas padės jo sūnui ir kitiems vaikams įveikti ligą.

Išsamiau – reportaže (nuo 06.40 min.)