captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į FIFA 2018 finalą Kroatiją nuvedęs Z. Daličius: sakiau jiems, kad nebėra jokios įtampos

Futbolas dar negrįš namo. Daugiau kaip pusę amžiaus savo rinktinės patekimo į pasaulio futbolo čempionato finalą laukę Anglijos rinktinės sirgaliai turės dar palaukti. Nors šiemet vilčių buvo labai daug, tačiau visas jas nubraukė puikias rungtynes sužaidusi Kroatija.

Tačiau apie tokią rungtynių baigtį sunkiai buvo galima numatyti. Jau penktą minutę Kieranas Trippier puikiu smūgiu pasiuntė kamuolį į Danijeliaus Subašičiaus ginamus vartus.

Šis puikus smūgis apie dabartinę Garetho Southgate`o kariauną pasako labai daug. Anglijos rinktinės sirgaliai gali pasidžiaugti, kad tai buvo pirmasis įvarčiu pasibaigęs realizuotas baudos smūgis net po 12 metų pertraukos, kai Davidas Beckhamas taip 2006 metais nubaudė Ekvadorą. O po to – 14 rungtynių tyla. Įveikę šį „užkeikimą“ bei išvaikę 11 metrų baudinių serijos demonus, Anglija iš jaunos bei nepatyrusios komandos tapo varžovus visaip kaip galinčia nustebinti vienuolike.

Tačiau kitas faktas – ne mažiau iškalbingas. Šis pusfinalio rungtynių eigą iš esmės pakeitęs krašto gynėjo meistriškas kamuolio įsūdymas į vartų tinklą – vienintelis anglų smūgis į vartus per likusias 115 žaidimo minučių.

Reuters/Scanpix nuotr.

Reikia pridėti ir tai, kad anglai pasiaukojančiai žaidė gynyboje. Tad nors pirmasis kėlinys nieko bloga nežadėjo, tačiau „trys liūtai“ pakriko 68-ą minutę sulaukę taiklaus Ivano Perišičiaus smūgio. Kaip prieš rungtynes kalbėjo stipriųjų savo komandų pusių ieškoję sirgaliai, amžiaus ir patirties skirtumas būtent ir buvo ta kroatų stiprioji pusė šiose rungtynėse.

Mat po praleisto išlyginamojo įvarčio anglai pradėjo akivaizdžiai nervintis, pasipylė klaidos.

„Mes turėjome per mažai šaltakraujiškumo būnant su kamuoliu. Galbūt tai pasekmė to, kad mažiausiai patyrusi komanda čempionate turėjo progą patekti į turnyro finalą. Nežinau, ar tai turėjo kažkokį pasąmoningą efektą, tačiau kroatai buvo išties stipri varžovė su puikiais, patyrusiais žaidėjais“, – po rungtynių reziumavo G. Southgate`as, praminėjęs ir tai, kad jo treniruojamai komandai kartais sunkiai sekėsi pradėti žaidimą iš gynybos.

„Antrajame kėlinyje mes maždaug 20 minučių tiesiog nebežaidėme ir praradome turėtą susikaupimą“, – teigė komandos vairininkas.

G. Southgate`as, Reuters/Scanpix nuotr.

Tikrai nepadėjo ir ankstyvas medalių kabinimas. Tuo metu Kroatijos rinktinę į pirmąjį finalą šalies istorijoje atvedęs Zlatko Daličius paminėjo, kad kaip tik stengėsi savo komandai įteigti, kad jokios įtampos – nebėra.

„Mes buvome geresnė komanda, nes nenuvertinome varžovų, juos gerbėme ir analizavome jų žaidimą – žinojome, ką ir kur jie ketina daryti. Mes aukštai presingavome ir taip „uždarėme“ Johną Stonesą ir Jordaną Hendersoną. Per ilgąją pertrauką pasakiau žaidėjams, kad jie ramiai perdavinėtų kamuolį ir nepamestų galvų.

Mes buvome motyvuoti ir dar prieš prasidedant rungtynėms sakiau savo žaidėjams, kad čia nebėra jokios įtampos – mes pasiekėme pusfinalį, tad reikia didžiuotis tuo ir mėgautis futbolu. Ir būtent tai jie ir darė – mėgavosi futbolu“, – atskleidė Z. Daličius, pusfinalio rungtynes pavadinęs geriausiomis, kurias kroatai sužaidė šiame čempionate – netgi geresnėmis nei pergalė prieš Argentiną grupių etape 3:0.

Zlatko Daličius, AFP/Scanpix nuotr.

Toks mėgavimasis žaidimu ir davė savo vaisių. Kroatai pagrindinio laiko pabaigoje išnaudojo anglų pakrikimą ir perėmė žaidimo vadžias į savo rankas, ką išnaudojo ir pratęsimo metu. 

Tiesa, progų turėjo ir anglai. Štai 98-ą minutę Sime Vrsaljko tapo tikru komandos gelbėtoju, kai atmušė kamuolį vos ne nuo vartų linijos. Smūgio autorius – Johnas Stonesas.

Neįmuši tu, įmuša tau. 109-ą minutę Mario Mandžukičius išnaudojo Anglijos rinktinės nesusiklausymą gynyboje ir pasiuntė kamuolį į vartus. 2:1 ir likusios 10 minučių vilties anglams.

AFP/Scanpix nuotr.

Tačiau didesnio vartų šturmo taip ir nebuvo sulaukta. Tam trukdė ir tai, kad traumą patyrė K. Trippieras, o visi keitimai jau buvo išnaudoti.

Tačiau didelė dalis iš 78 tūkst. sirgalių minios ir nuaidėjus finaliniam teisėjo švilpukui nepyko ir net neketino skirstytis iš stadiono, už ką susilaukė komandų trenerių pagyrų.

„Svarbiausia yra matyti sirgalių reakcijas jau pasibaigus viskam. Tai parodo, ką jiems žaidėjai davė viso turnyro metu. (...) Mes nuėjome itin ilgą kelią per itin trumpą laiką. Patirtys rungtynėse su Kolumbija, Švedija... (...) Mes buvome taip arti to, kas atrodė beveik neįmanoma čempionato pradžioje“, – teigė savo žaidėjams gerų žodžių negailėjęs G. Southgate`as.

Tuo metu Z. Daličiaus mintys – jau finale. Tuomet 1998 metais dalį kroatų žygio jis stebėjo iš tribūnų, o dabar turės kur kas daugiau svertų pasiekti tai, ką prieš čempionatą galėjo prognozuoti tik didžiausi optimistai.

Tačiau svajoti niekas netrukdo, o kartais ir sunkiausiai įgyvendinamos svajonės gali tapti realybe. Tik reikia daugiau širdies. O to kroatai turi su kaupu, mat ir kelyje iki finalo kaskart žaisdami po 120 minučių jie aikštėje atiduodamomis jėgomis niekuo nenusileido varžovams.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: 2018 m. pasaulio futbolo čempionatas

FIFA 2018

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...