Sportas

2018.06.07 10:18

N. Kesmino žvilgsnis į A grupę: Rusijos baimės, Urugvajaus talentai ir Egipto žvaigždė

Nerijus Kesminas, 15min.lt2018.06.07 10:18

Daugelis jų keliaus namo po vos poros Rusijoje praleistų savaičių ir galbūt gailėsis laiko, kurį galėjo skirti atostogoms. Kiti lies apmaudo ašaras po pralaimėtų atkrintamųjų rungtynių arba svajonės žlugimo finale. Ir tik 23 iš 736 žaidėjų liepos 15-osios vakarą galės išdidžiai pasakyti: „Aš – pasaulio čempionas.“ Birželio 14 dieną Rusijoje prasidėsiantis planetos futbolo čempionato finalo turnyras – prie starto linijos, o 15min apžvelgia grupes. Šįkart – apie A ketvertą.

Sąrašas. Rusija, Saudo Arabija, Egiptas, Urugvajus.

Prologas. Atranką žaidė tik trys iš keturių grupės komandų – čempionato rengėjai Rusijai to daryti nereikėjo. Ne paslaptis – kontrolinės dvikovos atsako į daug mažiau klausimų nei oficialios, todėl galėtume sakyti, jog Rusija dar neparodė, ką slepia savo kovinio arsenalo angare.

Vis dėlto nesunku nuspėti, kad galingo naikintuvo ten nėra. Lyginti Rusijos komandą su žemai skraidančiu trąšų barstytuvu gal irgi per stipru, bet net patys šios šalies futbolo ekspertai ir sirgaliai – kai kurie švelnindami tikrosios padėties atspalvius, kiti – nevyniodami savo įžvalgų į vatą – pripažįsta, kad nieko gero iš saviškių nesitiki.

Vilties rusams teikti gali palankus burtų šypsnys, leidęs išvengti ankstyvų akistatų su pasaulio futbolo galingaisiais. Iš pirmenybių rengėjų varžovų atranką į finalo turnyrą be streso įveikė tik Urugvajus – antra vieta Pietų Amerikos zonoje, nors ciklo pradžioje komandai teko verstis be puolimo lyderių Luiso Suarezo ir Edinsono Cavani.

Egiptas Afrikoje iki paskutinės atrankos turnyro dienos vijosi Ganą, kuriai jau per pirmuosius du turus buvo leidęs atitrūkti penkiais taškais, o Saudo Arabijai bilietą į Rusiją pavyko išplėšti irgi paskutiniajame atrankos ture įveikus grupės lyderę Japoniją. Antrąją vietą arabai iš Australijos nugvelbė tik dėl geresnio įvarčių santykio.

Ginklai. Solidžiausiai ekipuotas yra Urugvajus, po savo vėliava subūręs rimtą kariauną – nuo Diego Godino ir Jose Gimenezo gynybos širdyje iki L. Suarezo bei E. Cavani priešingame aikštės poliuje.

Ieškodami savų privalumų, rusai, matyt, turėtų samprotauti apie galinčias padėti sienas, dvyliktąjį žaidėją tribūnose, Fortūnos prielankumo tikimybę ar retkarčiais šaudančias lazdas. Visur kitur – sunkiai išsprendžiamų galvosūkių knibždėlynas.

Ypač tai pasakytina apie net silpnų skersvėjų lengvai perpučiamą gynybą: iš rinktinės pasitraukus veteraniško amžiaus broliams dvyniams Vasilijui ir Aleksejui Berezuckiams nieko geresnio už juos nerasta, o traumos, iš čempionato dalyvių sąrašo pašalinusios gynėjus Viktorą Vasiną bei Georgijų Džikiją, situaciją pavertė kritine.

AFP/Scanpix nuotr.

Saudo Arabijos stovykloje – irgi nieko gero. Nuo praėjusių metų lapkričio komandai vadovaujantis argentinietis Juanas Antonio Pizzi yra trečias šį darbą gavęs žmogus mažiau nei per metus, o bandymas įsiūlyti rinktinės lyderius Ispanijos „La Liga“ klubams šiemet tapo triukšmingai sprogusiu muilo burbulu.

Yahyos Al Shehri, Salemo Al Dawsari ir Fahado Al Muwallado vaidmuo Pirėnuose buvo net ne epizodinis – užuot žaidę futbolą, visi trys arabai pusę metų jį žiūrėjo nuo atsarginių suolo ar iš tribūnų. Kažin ar reikia aiškinti, ką tai reiškia rinktinei, kurios žaidėjų pavardžių futbolo sirgaliai, gyvenantys ne Arabijos pusiasalyje, nežino ne tik dėl to, kad užsienio prašalaičiui jos sunkiai ištariamos.

Egiptiečiai vos prieš porą savaičių galėjo girtis turį superkozirį – Mohamedą Salah. Bet snaiperis susižalojo petį žaisdamas UEFA čempionų lygos finale, jo fizinės galimybės lieka po klaustuku.

O be M.Salah Egiptui būtų sunku. Ypač žinant, kad atrankos turnyre komandos puolimas sukosi aplink lyderį, o dėl konservatyvumo vis pakritikuojamas treneris Hectoras Cuperas dažnai neranda rakto nuo stalčiaus, kuriame sukrauti jo atsarginiai planai, arba to stalčiaus tiesiog neturi.

Intriga. Ar Rusijai pavyks išgyventi namie vyksiančiame turnyre ilgiau nei trejas rungtynes? Jei taip, turbūt derėtų tai vadinti staigmena.

Pasaulio ir Europos čempionatų atkrintamosiose varžybose rusų nebuvo nuo 2008-ųjų žemyno pirmenybių. Rusų gynėjai, kurie yra arba nerangūs, arba nepatyrę, arba derinantys savyje abi šias savybes, jau dabar turėtų sapnuoti košmarus, kurių herojai – L. Suarezas ir M. Salah.

Jei M. Salah nespėtų grįžti į aikštę ir jo gaudyti rusams nereikėtų, o urugvajiečiai paskutinio turo akistatoje būtų turnyriškai nebemotyvuoti – o toks scenarijus visai tikėtinas – čempionato rengėjų akcijos pakiltų. Bet faktas – kaip blynas: norint pirmą kartą prasimušti į pasaulio čempionato atkrintamąsias varžybas, rusų futbolininkai turės ginti savo pozicijas taip pat aršiai, kaip jų seneliai gynė Stalingradą nuo vokiečių kariuomenės per Antrąjį pasaulinį karą.

Žvaigždė. M. Salah. Jei žais visa jėga, aišku. 44 įvarčiai per 52 ką tik pasibaigusio sezono rungtynes vilkint „Liverpool“ marškinėlius – iškalbinga statistika. Rusijoje greta egiptiečio nebus Sadio Mane ir Roberto Firmino, bet ir be jų, žaisdamas savo šalies rinktinėje, M. Salah ne kartą įrodė, kad jo individualių galimybių riba slypi kažkur anapus.

M. Salah, Reuters/Scanpix nuotr.

Žaidėjas, kurį verta stebėti. Giorgianas De Arrascaeta (Urugvajus). Rodrigo Bentancuras, Federico Valverde, Nahitanas Nandezas, Maxi Gomezas – nauja jaunų ir sėkmės išalkusių urugvajiečių karta atėjo į rinktinę. Brazilijoje, Belo Orizontės „Cruzeiro“ klube, žaidžiantis 24-erių G. De Arrascaeta net ir šioje talentų kohortoje išsiskiria kūrybingumu. Jis mato aikštę. Jis naudojasi tuo, ką mato, dalydamas perdavimus. Jis gali ir mėgsta, užuot dalijęsis kamuoliu, patikrinti, ar šis telpa tarp varžovų gynėjo kojų, tuo ypač žavėdamas Pietų Amerikos torsidą.

Europoje G. De Arrascaetos vardas ir pavardė kol kas tik egzotiškas žodžių junginys. Tikėtina, kad jau vasaros viduryje viskas bus kitaip.

Trys įdomūs faktai. 1. Jei pasirodys aikštėje, 45 metų Egipto rinktinės vartininkas Essamas El Hadary taps vyriausiu visų laikų pasaulio čempionato dalyviu. Dabartinis ilgaamžiškumo rekordas nuo 2014-ųjų priklauso kitam vartininkui – Farydas Mondragonas iš Kolumbijos žaidė sulaukęs 43-ejų.

2. Rusijos rinktinės puolėjo Fiodoro Smolovo buvusi žmona, modeliu kažkada dirbusi Viktorija Lopyreva yra oficiali čempionato ambasadorė.

3. Treneris Oscaras Tabarezas Urugvajų atvedė į trečią iš eilės pasaulio pirmenybių finalo turnyrą. 2010 ir 2014 metais „La Celeste“ pateko į atkrintamąsias varžybas. 1990-aisiais, kai O. Tabarezas prie komandos vairo stovėjo pirmą kartą, – irgi.

Prognozuojama rikiuotė. 1. Urugvajus – todėl, kad atrodo stipresnis už kitas grupės komandas ne tik popieriuje;

2. Egiptas – jei M. Salah situacija ir tai, kad sezono žaizdas prieš čempionatą vis dar laižosi Londono „Arsenal“ saugas Mohamedas Elneny, neišbalansuos jų bendražygių;

3. Rusija – bent jau Saudo Arabiją ji yra pajėgi įveikti;

4. Saudo Arabija – 67-as, žemiausias tarp visų čempionato dalyvių, FIFA reitingas – ne fikcija, o oficialus faktas.

Visas čempionato rungtynes žiūrėkite nuo birželio 14 d. tiesiogiai per LRT TELEVIZIJĄ, LRT KULTŪRĄ, LRT.LT.