captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sausakimšose Lietuvos marinose užsieniečių jachtos nelaukiamos

Ant jachtų stiebų netrukus suplevėsuos burės – balandžio 25 d. oficialiai bus duotas startas navigacijos sezonui Lietuvos vidaus vandenyse. Tačiau prasilenkti su užsienio buriuotojais – ne toks jau dažnas reiškinys. Lietuvos mažųjų laivelių prieplaukos užsieniečiams kelia siaubą. O ir plaukti iki jų tenka net naktimis, mat tarpinio uostelio plaukiant iš artimiausių marinų Liepojoje ir Gdynėje iki Klaipėdos – nėra.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.
A. Kubaičio (BFL) nuotr.

Ant jachtų stiebų netrukus suplevėsuos burės – balandžio 25 d. oficialiai bus duotas startas navigacijos sezonui Lietuvos vidaus vandenyse. Tačiau prasilenkti su užsienio buriuotojais – ne toks jau dažnas reiškinys. Lietuvos mažųjų laivelių prieplaukos užsieniečiams kelia siaubą. O ir plaukti iki jų tenka net naktimis, mat tarpinio uostelio plaukiant iš artimiausių marinų Liepojoje ir Gdynėje iki Klaipėdos – nėra.

Uostelių mažai, o ir tie patys neveikia

Kiekvienos jūrinės valstybės siekis – į savo uostus privilioti kuo daugiau užsienio laivų ir kaip įmanoma patraukliau pristatyti savo šalį. O štai Lietuva užsieniečių burlaiviams nesvetinga. Atvykėliai nelaukiami, mat ir pačių lietuvių jachtoms nėra, kur švartuotis. Klaipėdoje buriuotojai bazuojasi Pilies uostelyje ir Kruizinių laivų terminalo vidiniame baseine. Tačiau čia – tik apie 250 švartavimosi vietų.

Tiesa, kitapus marių sutvarkytas jachtklubas.  Tačiau stringa už 4 mln. eurų atnaujintų krantinių valdytojo parinkimo procedūra ir į jachtklubą laiveliams įplaukti neleidžiama.

„Jeigu užsieniečių jachta įveikia keliasdešimt jūrmylių, o atplaukus neranda, kur prisišvartuoti, tai, natūralu, kad Klaipėda jiems nėra nei patrauklus, nei patogus uostas“, – pasakojo Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Naglis Nasvytis.

Lietuviškų jachtų skaičius sparčiai auga

Šalies laivų registre yra maždaug 700 burinių jachtų. Tačiau gausu šalies vandenyse ir tokių laivų, kurie niekur neregistruoti. Jachtų ir motorinių laivų skaičius sparčiai auga, tačiau vietų, kur jiems švartuotis, – ne. O ir esamos – tokios būklės, kad į jas užsukusiems buriuotojams sugrįžti nebesinori.

„Paros kaina daugelio šalių mažųjų laivelių prieplaukose yra labai panaši – nuo 20 iki 25 eurų. Tačiau teikiamų paslaugų kokybė labai skiriasi. Prisišvartavę Nidoje buriuotojai dar turi mokėti už kiekvieną nuėjimą į tualetą. Apie tai, kad būtų kur išsiskalbti drabužius, Lietuvoje nėra nė kalbos. Kuro kolonėlė, kas yra seniai įprasta užsienio uostuose, Klaipėdoje, Pilies uostelyje, atsirado tik dabar. Iki šiol kurą išpilstydavo tiesiog praplaukiantis motorlaivis“, – trūkumus vardijo N. Nasvytis.

Ilgametis buriuotojas su pavydu pasakoja, kaip Skandinavijos šalyje už tą patį uosto mokestį galima tikėtis ne tik gėlo vandens, dušų, elektros tiekimo, o ir pasilepinimo pirtelėje.

Į Klaipėdą tenka plaukti naktį

Lietuvos marinose paviešėjusių užsienio buriuotojų nevilioja mintis dar kartą čia apsilankyti ar parekomenduoti mūsų šalį kitiems buriuotojams. Maža to, iki Klaipėdos net ir iš artimiausių uostų – Liepojos ar Gdynės – buriuotojams tenka plaukti naktį.

Dienos įveikti kelių dešimčių jūrmylių atstumo nepakanka. O buriuoti tamsiuoju paros metu ryžtasi retas. Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidento įsitikinimu, naktį kelti bures jūroje išdrįsta gal kokie 5 proc. buriuotojų.

Išeitis būtų tarpinis uostelis pakeliui iš Latvijos – Šventojoje. Tačiau bandymas jį atgaivinti jau kurį laiką buriuotojų lūpose linksniuojamas kaip anekdotas.

Prieš ketverius metus pompastiškai atidarytas Šventosios uostas jau kitą dieną po atidarymo šventės buvo užpustytas smėliu. Tad milijoninės investicijos į uosto atstatymą nuėjo perniek. Krantinė su 72 vietomis mažiesiems laivams švartuotis  – nenaudojama. Tiesa, Susisiekimo ministerija neseniai paskelbė svarstanti galimybę, kaip vis dėl to Šventosios uostą prikelti.

Estijoje – marinų statymo bumas

Kol atsakingi pareigūnai svarsto, kaimyninės šalys jau imasi veiksmų. Estijoje netrukus turi išdygti trys nauji uosteliai mažiesiems laivams. Taip kaimynai lygiuojasi į tarptautinius reikalavimus atitinkančias buriuotojams svetingas šalis.

Tarptautinės konvencijos pagrindu palei jūrą išsidėsčiusios šalys turi taip plėtoti mažųjų laivelių prieplaukas, kad marinos būtų išsidėsčiusios kas 50 jūrmylių. Kaip tik tokia pusiaukelė tarp Liepojos ir Klaipėdos yra Šventoji. Čia vilčių atgaivinti mažųjų laivų prieplauką dar yra, o štai Neringa įsirengti mariną iš jūros atplaukiantiems laivams galimybės neturi.

„Svajonė yra, tačiau, turint omenyje griežtus gamtosauginius reikalavimus, Neringa vargu ar kada turės uostelį jūros pusėje. Žinau, kad yra tarptautinė konvencija, skatinanti įrengti tokius uostelius kas 50 jūrmylių, tačiau mes galime planuoti tik prieplaukos palei marias atnaujinimą“, – pasakojo Neringos meras Darius Jasaitis.

Šiuo metu Nidos uoste gali švartuotis 60 mažųjų laivų. Planuojama krantinę išplėsti, kad tilptų antra tiek. Juodkrantėje taip pat braižomas mažųjų laivelių uostas, tačiau ir čia galės prisišlieti tik Kuršmarėse bures iškėlę laivai.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...