captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Katinas: Lietuva turi pradėti ruoštis naujam etapui

Kasmet Centrinėje ir Rytų Europoje investicinių projektų skaičius krenta apie 10 proc. Konkurencija regione, taip pat ir Lietuvoje, auga. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas pabrėžia, kad Lietuvai reikia pradėti ruoštis naujam konkurenciniam etapui.
Asociatyvi nuotr. T. Urbelionio (BFL)
Asociatyvi nuotr. T. Urbelionio (BFL)

Kasmet Centrinėje ir Rytų Europoje investicinių projektų skaičius krenta apie 10 proc. Konkurencija regione, taip pat ir Lietuvoje, auga. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas pabrėžia, kad Lietuvai reikia pradėti ruoštis naujam konkurenciniam etapui.

„Jei anksčiau išsivystymo netolygumai tarp Vakarų ir Rytų Europos buvo dideli, per paskutinį dešimtmetį tas skirtumas pradeda mažėti“, – pastebėjo M. Katinas.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Centrinėje ir Rytų Europoje liko tik dvi šalys, kur investicijų projektų skaičius tebeauga. Tai – Lietuva ir Vengrija.

„Per artimiausius 3–5 metus laukia naujas konkurencingumo etapas. Šalys jau bus išnaudojusios turimus konkurencingumo pranašumus ir turės susikurti naujus“, – pabrėžė įstaigos vadovas.

Kol kas žiūrint į paskutinių ketverių metų laikotarpį pagal pritrauktų projektų skaičių 1 mln. gyventojų, Lietuva pirmauja Baltijos šalyse. Pernai 1 mln. gyventojų Lietuvoje teko 14,81 projektų. Estijoje – 6,82 projektai, Latvijoje – 6,42 projektai. Palyginimui – Lenkijoje 1 mln. žmonių tenka 4,59 projektai.

Pernai Lietuva pritraukė 44 užsienio kompanijų investicijų.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2010–2014 m. užsienio investicijos Lietuvos biudžetą papildė 99,32 mln. eurų dėl tiesioginio įdarbinimo ir 62,14 mln. eurų dėl multiplikacinio efekto, kuris aplink užsienio investicijas kuria naujas darbo vietas.

M. Katinas džiaugėsi, kad paskutiniu metu Lietuva pritraukia pakankamai nemažai įmonių, kurios vysto produktus, – tai aukščiausios vertės kūrimo grandis. Kaip pavyzdį įstaigos vadovas paminėjo Lietuvoje paskutiniu metu besikuriančias užsienio skaitmeninių žaidimų kūrimo kompanijas.

Kalbėdamas apie Lietuvos konkurencingumo pranašumą, įstaigos vadovas paminėjo, kad gamybos sektoriuje Lietuva patraukli elektronikos, metalo gaminių, pramoninių įrenginių, plataus vartojimo gaminių srityse. Gyvybės moksluose – medicinos biotechnologijos, pramonės biotechnologijos. Paslaugų sektoriuose – paslaugų centrai, techninio aptarnavimo centrai, dizainas, vystymas ir testavimas, duomenų centrai.

M. Katino teigimu, šiuo metu paskutiniame apsisprendimo etape, ar investuoti į Lietuvą, yra penkios kompanijos. Kol kas jų pavadinimai neskelbiami.

Pasak pašnekovo, Lietuvai šiuo metu konkurencinėje kovoje dėl investicijų svarbiausias tampa šveitimas.

„Reikia ruoštis naujam konkurencijos etapui. Ateityje konkuruosime su aukščiausios kokybės produktus ir paslaugas kuriančiomis šalimis, kurios renkasi šalis ne dėl išlaidų, o dėl darbuotojų kompetencijos, infrastruktūros ir gebėjimo daryti verslą iš tos šalies“, – kalbėjo M. Katinas.

Būtent todėl, jo nuomone, artimiausią dešimtmetį visas dėmesys turi būti nukreiptas į universitetų kokybę ir reikiamų specialistų paruošimą.

„Šiandien ruošiama apie 10 tūkst. teisės specialistų. Vienas valdybos narys juokauja, kad per trejus metus nežada nė vieno teisininko samdyti. Socialiniuose moksluose turime neįtikėtiną perviršį, kai inžineriniuose moksluose apie 7 tūkst., nors reikia kelis kartus daugiau“, – teigė jis.

Kaip vieną iš didelių iššūkių M. Katinas paminėjo ir imigracijos politiką: „Matome, kad demografija yra problema. Turime nedaug žmonių. Įmonės, ateinančios į Lietuvą, nespėja ruošti sau specialistų. Pažangiausios šalys supranta, kad reikiamų žmonių pritraukimas – šalies sėkmės garantas“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close