captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atsakymai apie Graikiją: ar ji tikrai trauksis iš euro zonos?

Graikijos vyriausybę spaudžia pinigų ir laiko trūkumas. Jei šiai Europos Sąjungos (ES) valstybei nepavyks susitarti su euro zonos partnerėmis balandžio 24 d., atsiras reali tikimybė, kad Graikija dėl turimų įsiskolinimų paskelbs nemokumą. Ši liūdna perspektyva gali priversti Graikijos vyriausybę rinktis išstojimo iš euro zonos kelią.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Graikijos vyriausybę spaudžia pinigų ir laiko trūkumas. Jei šiai Europos Sąjungos (ES) valstybei nepavyks susitarti su euro zonos partnerėmis balandžio 24 d., atsiras reali tikimybė, kad Graikija dėl turimų įsiskolinimų paskelbs nemokumą. Ši liūdna perspektyva gali priversti Graikijos vyriausybę rinktis išstojimo iš euro zonos kelią.

Ar Graikija skelbs nemokumą?

Atrodo, grįžtame ten, kur jau buvome atsidūrę, tačiau panašėja, kad be reformų, kurių turėtų imtis Graikija, kairiųjų „Syriza“ partijos vadovaujama šalies vyriausybė paprasčiausiai pritrūks pinigų, rašo BBC.

Paskolų palūkanos kaupiasi: balandžio 20 d. Graikija Europos centriniam bankui (ECB) turi sumokėti 80 mln. eurų, o gegužės 1 d. Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) – 200 mln. eurų.

Vis dėlto didžiausią nerimą visai ES kelia 760 mln. eurų suplanuotas TVF mokėjimas, kurį Graikija turėtų įvykdyti gegužės 12 d.

Graikija susidūrė su sudėtingu pasirinkimu – arba dengti įsiskolinimus, arba tęsti pensijų ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų mokėjimą. Jau pasirodė pranešimų, kad šios šalies vyriausybė beprasmiškai mėgina atidėti mokėjimus TVF.

Ar Graikijai pavyks nenuskęsti?

Šiuo metu Graikijai vos per plauką pavyko išvengti griūties. Vis dėlto Graikijos valdžia neigia panaudojusi sveikatos priežiūrai skirtą rezervą, kad padengtų skolos dalį. TVF balandžio mėn. Graikija pervedė 448 mln. eurų.

Populistinei kairiųjų partijai „Syriza“, į valdžią atėjusiai veržiantis pykčiui dėl griežtų taupymo priemonių, bus sudėtinga apsispręsti dėl pensijų mokėjimo nutraukimo – toks sprendimas atrodo neišvengiamas. Nuo 2010 m. šiai šaliai gelbėti jau skirti du ES ir TVF finansinės pagalbos gelbėjimo paketai, kurių bendra vertė siekia 240 mlrd. eurų.

Balandžio 24 d. derybų tikslas – gauti 7,2 mlrd. eurų finansinės pagalbos paketo dalį. Vis dėlto net ir gavus šiuos pinigus Graikijai gali prireikti trečio finansinės pagalbos paketo, tačiau jei reformos, kurių ėmėsi Graikija, netenkins kreditorių, naujų pinigų šiai šaliai traukti iš finansinės krizės liūno skirta nebus.

Kas laukia paskelbus nemokumą?

Graikijos bankų gyvybė jau dabar palaikoma ECB taikant skubios paramos likvidumui padidinti skirtą programą (ELA).

Jei Graikijai nepavyks dengti įsiskolinimų, ECB sustabdys šios programos, palaikančios tiek bankų, tiek ir Graikijos vyriausybės gyvybę, taikymą.

Priverstinis nemokumo skelbimas įsuktų žemyn einančią spiralę.

Jau dabar iš privačių ir verslo sąskaitų atsiimtos dešimtys milijardų eurų ir šis procesas tik spartėja.

Siekiant sustabdyti kapitalo nutekėjimą gali būti įvestas draudimas atsiimti indėlius.

Graikijos išstojimas iš euro zonos?

Priverstinis nemokumas, vertinamas kaip blogiausias galimas scenarijus, gali išstumti Graikiją iš euro zonos.

„Priverstinis nemokumas skelbiamas tada, kai ištuštinamas iždas. Nustojate mokėti darbuotojams ir sakote, kad visus resursus skiriate ligoninės sąskaitoms apmokėti“, – patikino profesorius Iainas Beggas iš Londono aukštosios ekonomikos mokyklos.

Tokiu atveju, jo teigimu, Graikija grįžtų prie nacionalinės valiutos drachmos, šią šalį ištiktų staigus nacionalinės valiutos nuvertėjimas, išaugtų infliacija ir ištiktų bankų sistemos krizė.

Anot I. Beggo, Graikijai tarptautinėse rinkose ilgam tektų atstumtosios vieta, kaip 2002 m. jau įvyko Argentinos atveju.

Nors Graikija norėtų likti euro zonoje, priverstinio nemokumo atveju jai tektų trauktis.

Ar tai neišvengiama?

Jei balandžio 24 d. Graikijai pavyks susitarti su euro zonos partnerėmis, šio scenarijaus galima išvengti.

Vis dėlto daugelis ekspertų abejoja, kad šis susitarimas yra įmanomas, nes abi pusės mėgina išsiaiškinti viena kitos užmačias.

Net ir nesėkmė balandžio 24 d. derybose nebūtinai reikštų priverstinį Graikijos nemokumą ar pasitraukimą iš euro zonos. Maža to, ši nesėkmė nebūtinai reikštų, kad kelias naujoms išmokoms gauti bus užkirstas.

Kai kurie ekonomistai mano, kad geriausias variantas Graikijai – „valdomas nemokumas“.

Tai reikštų laisvesnes skolų grąžinimo sąlygas ir daugiau laiko įsiskolinimams grąžinti.

Vis dėlto pagal tokį scenarijų Graikija liktų euro zonoje, šios šalies kapitalas būtų griežtai kontroliuojamas tam, kad būtų sustabdytas kapitalo nutekėjimas iš šalies.

Vokietija šiuo metu svarsto galimybę ECB ir toliau remti Graikijos bankus, tačiau jiems būtų suteiktas nemokumo statusas. Manais į šią pagalbą būtų reikalaujama griežtų garantijų ir struktūrinių reformų.

Problemos užkrato plitimo pavojus?

ES deda daug pastangų, kad bankų sektoriaus sunkumai vienoje šalyje narėje neplistų į kitas, ir ši problema nebeatrodo taip grėsmingai euro zonos partnerėms, pavyzdžiui, Graikijai. Vis dėlto TVF įspėja, kad rizikos ir nestabilumai dar išlieka.

Toks scenarijus reikštų didelių nuostolių ECB – 110 mlrd. eurų išmokų bankams ir apie 20 mlrd. eurų išlaidų Graikijos valstybinių obligacijų perpirkimui.

Kaip ir centrinis bankas, ECB gali paprasčiausiai išleisti naujų pinigų rekapitalizacijai, tačiau Vokietijai toks scenarijus yra visiškai nepriimtinas.

Sudėtinga numatyti galimą užkrato plitimą rinkoje, tačiau politiniai atgarsiai jaučiami jau dabar. Keliose gana stiprias euroskeptikų pajėgas turinčiose valstybėse Graikijos situacija stebima itin atidžiai.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...