captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos opa, kurios užsienio investuotojai baidosi labiausiai

Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Jei politikai iš tiesų norėtų į Lietuvą pritraukti daugiau užsienio investicijų, daugiau dėmesio skirtų realiai kovai su korupcija, o ne indeksams, kuriuose į šią problemą net neatsižvelgiama. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas LRT.lt teigia, kad užsieniečiams skaidrumas svetimoje valstybėje yra netgi svarbesnis už šiuo metu plačiai aptarinėjamus darbo santykius.

Taip pat mano ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. „Tokiai nedidelei valstybei, kaip Lietuva, korupcija yra rimta kliūtis pritraukti daugiau užsienio investicijų“, – sakė jis.

S. Muravjovas teigė, kad yra susirūpinęs dėl negerėjančios padėties viešuosiuose pirkimuose, neskaidraus lobizmo įtakos, ir pastebėjo, jog pasaulinės tendencijos vis labiau linksta prie griežtesnių įstatymų, kurie reguliuotų stambų verslą.

„Doing Business“, arba „Business as usual“

Savaitės pradžioje Vyriausybėje buvo surengtas pasitarimas, kuriame Ūkio ministerija pristatė savo paruoštas priemones, kurios turėtų pakelti Lietuvos pozicijas Pasaulio banko sudaromame „Doing Business“ reitinge.

Šiemet Lietuva jame užima 24 vietą, tokioje pat vietoje ji buvo ir pernai. Tačiau „Doing Business“, kaip paaiškino Ž. Mauricas, į korupcijos problemas beveik neatsižvelgia. Daugiausiai dėmesio skiriama tokiems dalykams, kaip galimybė gauti kreditą, mokesčių mokėjimas ir pan. – jie su korupcija susiję nebent netiesiogiai.

Taigi jokių priemonių kovai su korupcija ministerija ir nesiūlė. Tiesa, antikorupcinių iniciatyvų Lietuvoje netrūksta, bėda ta, kad jos paprastai yra niekam tikusios. S. Muravjovas sakė, kad įvairių teisinių priemonių politikai yra prigalvoję labai daug, tačiau jos paprasčiausiai neveikia, nes nėra kam jų įgyvendinti.

„Viskas lieka popieriuje. Yra paruošta antikorupcijos programa, bet ar atsiras, kas ją įgyvendintų? Ar pamatysime tikrąjį pokytį?“ – svarstė TILS vadovas.

Svarbesnis reitingas

„Transparency International“ skelbiamame korupcijos suvokimo indekse Lietuva pernai buvo 39 vietoje. Kaimyninė Lenkija užėmė 35, Estija – 26 vietą. Žemiau už Lietuvą yra Latvija (43 vieta), Baltarusija (119) ir Rusija (136). Tačiau su pastarosiomis dviem vargu ar verta lygintis siekiant progreso.

„Šis indeksas iš esmės atitinka ir verslininkų patirtį“, – sakė S. Muravjovas bei pridūrė, kad Lietuvoje pastebi tam tikrų teigiamų poslinkių.

„Visuomenės požiūris keičiasi, žmonės nebenori mokėti kyšių. Manau, kad Lietuvoje nebetinka tas posakis, kad „kokia tauta, tokia ir valdžia“, nes tauta keičiasi daug greičiau už valdžią. Šiandien naikinti korupciją yra ne tik būtinybė, bet ir prievolė. Norėčiau, kad Lietuvoje padėtis būtų tokia pat, kaip Estijoje. Tai įmanoma“, – kalbėjo TILS vadovas.

Ž. Mauricas pabrėžė, kad siekiant pritraukti investicijų svarbūs visi šalies indikatoriai, be to, korupcija būna įvairi. „Svarbiausia laikytis pažadų ir turi būti kuo didesnis skaidrumas, nes į naują rinką įeinanti įmonė visada susiduria su didesne rizika nei namuose“, – aiškino ekonomistas.

Kaip susiję su darbo santykiais

Ž. Mauricas taip pat sakė, kad daugumai įmonių už šiuo metu plačiai aptarinėjamus Darbo kodekso pakeitimus kur kas svarbesnis yra skaidrumas. „Žinoma, priklauso ir nuo to, kokia tai įmonė, bet investuotojams tai tikrai svarbu. Geras pavyzdys yra Skandinavijos valstybės, kur korupcijos lygis mažas, o kitoje barikadų pusėje yra, pavyzdžiui, Ukraina, kur vien dėl korupcijos situacija yra labai prasta“, – teigė ekonomistas.

Jis paaiškino, jog skaidrumas reiškia visiems aiškias žaidimo taisykles, kurių visi iš tiesų laikosi. Jeigu investuotojas valstybėje negali pamatuoti rizikos, tada tiesiog į ją neina.

„Su tuo susiję ir darbo santykiai, kurie Lietuvoje turi korumpuoto prado. Juk to, kas šiandien parašyta Darbo kodekse, nėra laikomasi. Ten parašyta: darbdavys turi sumokėti 6 mėnesių išeitinę išmoką, bet kiek įmonių to laikosi? Gal kokie 5 proc. Vietinis verslas taip prisitaiko, o užsienietis skaito įstatymą ir galvoja, kad jam tikrai reikės to laikytis“, – lietuviško verslo ypatumus vardino pašnekovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close