captcha

Jūsų klausimas priimtas

Apsiskaičiavo: iš įmonės – tūkstančiai į darbuotojų sąskaitas

Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) gerokai apsiskaičiavo. Atlikus praėjusių metų vidaus auditą paaiškėjo, kad trūksta daugiau nei 27,5 tūkst. Lt (7971 Eur). VSB vadovė Asta Garmienė pripažįsta, kad dėl „buhalterės klaidos“ iš tiesų užfiksuota tūkstantinė permoka. Dabar taisant „klaidą“ skolą prašoma padengti biuro darbuotojų.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Kauno savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (VSB) gerokai apsiskaičiavo. Atlikus praėjusių metų vidaus auditą paaiškėjo, kad trūksta daugiau nei 27,5 tūkst. Lt (7971 Eur). VSB vadovė Asta Garmienė pripažįsta, kad dėl „buhalterės klaidos“ iš tiesų užfiksuota tūkstantinė permoka. Dabar taisant „klaidą“ skolą prašoma padengti biuro darbuotojų.

Brangi buhalterės klaida

A. Garmienė sako, kad tam yra pagrindas, nes esą tik dėl buhalterės klaidos pinigai atsidūrė darbuotojų sąskaitose.

„Iš tikrųjų buvo nustatyti trūkumai. Buvo nustatyta, kad įstaigos darbuotoja buhalterė, apskaičiuodama darbuotojams ir sumokėdama priedus ir priemokas, padarė permoką. Tai yra neteisingai suskaičiavo ir neteisingos sumos buvo pervestos darbuotojams į sąskaitas. (...) Aš, kaip vadovė, turiu užtikrinti, kad šie pinigai būtų grąžinti į biudžetą“, – DELFI teigė A. Garmienė.

Įstaigos vadovė parengė planą, kaip susigrąžinti permokėtus pinigus.

„Vienas iš veiksmų, kuris rekomendacijose numatytas, tartis su darbuotojais, kad galbūt jie sutiks pasirašyti susitarimus dėl jiems permokėtų sumų. Permoka buvo padaryta ne tiek jau ir mažai – 41 darbuotojui (…). Buhalterė padarė skaičiavimo klaidas ir permoka susidarė, kai buvo mano paskirtos priedai ir priemokos. Tai buhalterė skaičiavo ir už faktiškai nedirbtą laiką“, – teigė A. Garmienė.

Teigiama, kad priedai buvo buvo mokami ir tuomet, kai darbuotojai atostogavo, sirgo ar dėl kitų priežasčių nebuvo darbe. Permokų vajus tęsėsi visus 2014 metus.

A. Garmienė tikina, kad 8 darbuotojai nesutiko grąžinti pinigų.

„Ir tam tikrai turėjo teisę, bet mes, kaip darbdavys, remiantis teisės aktais, kreipėmės į darbo ginčų sprendimo komisija“, – sako A. Garmienė.

Pirminiais duomenimis, komisijos verdiktas buvo palankus darbuotojams, tačiau A. Garmienė teigė, kad dar nėra gavusi išvadų ir jų nekomentavo.

Kita istorijos pusė

Tuo tarpu kai kurie VSB darbuotojai pasakoja kiek kitokią istorijos pusę. Mažiausiai trys darbuotojos DELFI pasakojo apie biure vykstančius keistus procesus, kuriems esą diriguoja būtent įstaigos vadovė.

Asta Gricienė, Giedrė Bernotaitė ir Justina Klimavičiūtė tikina, kad priedai ir priemokos buvo skiriami neskaidriai, o grąžinti esą permokėtas sumas prašoma anaiptol ne gražiuoju.

„Savanoriškas susitarimas vykdomas grasinant teismais, atskirai pasikvietus specialistą „pokalbiui“ ir naudojant psichologinį spaudimą. Glumina faktas, kad minėtos iššvaistytos Biuro biudžeto lėšos grąžinamos 2015 metų SAM skirto biudžeto lėšomis“, – rašoma DELFI įteiktame rašte.

„Iššvaistytos lėšos reiškia, kad jos buvo panaudotos neteisingai. Pavyzdžiui: darbo priedams prie atlyginimo. Visa ši situacija ir susidarė būtent dėl priedų. Papildomus pinigėlius dažniausiai skirsto pagal akių spalvą ar plaukų ilgį“, – sako visuomenės sveikatos specialistė G. Bernotaitė.

Darbuotojai taip pat stebisi, kad administracijos darbuotojų priedai buvo kur kas didesni nei specialistų, kurie išties dirbdavo ir ne darbo metu.

„Jų priedai prie atlyginimų būdavo gal net tris ar keturis kartus didesni, nei mūsų“, – DELFI teigė G. Bernotaitė.

„Priedai kartais siekdavo net ir antrą atlyginimą. Būdavo, kad net ligos metu mokamas 100 ar 90 proc. priedas. Tame logikos apskritai nėra. Be to, administracija papildomai jokių darbų neatlikdavo. VSB biuro visas absoliučiai funkcijas vykdome mes. Administracijos funkcijos suskaičiuoti ir taip toliau. O ką mes papildomai atlikome tai ir teisėtai gaudavome. Nors tie priedai labai minimalūs palyginus su administracija . Būdavo taip, kad valytoja gaudavo daugiau už specialistę“, – sako J. Klimavičiūtė.

Specialistės tikina, kad sąžiningų darbuotojų sąskaita norima išspręsti „buhalterės klaidą“.

„Nori taip parodyti, kad mes nesąžiningi, negeri žmonės ir nori išsukti savo kailį. Nori prisidengti mumis, kad neva buvo padaryta sąskaitybos klaida. Tai yra išgalvota. Prisidengiant kitais žmonėmis savo sveiką kailį nori išsukti“, – sako J. Klimavičiūtė.

Darbuotojai įsitikinę, kad ši istorija netrukus atsidurs teisme.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...