captcha

Jūsų klausimas priimtas

Palūkanos žengė į minuso zoną: kas laukia paskolų turėtojų

Pirmą kartą istorijoje į minuso zoną įžengusios Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos eurais (EURIBOR) yra gera žinia paskolas turintiems žmonėms ir galvos skausmas bankams.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Pirmą kartą istorijoje į minuso zoną įžengusios Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos eurais (EURIBOR) yra gera žinia paskolas turintiems žmonėms ir galvos skausmas bankams.

„Manau, kad paskolų palūkanų normos irgi turėtų mažėti. Jeigu kalbėtume apie EURIBOR, tai ateities sandorių prognozė rodo, kad trijų mėnesių EURIBOR dar turėt kristi iki -0,015 proc. Šešių mėnesių EURIBOR neturėtų eiti į neigiamą teritoriją. Taip bent jau atrodo žvelgiant iš šios dienos perspektyvų“, – trečiadienį susitikime su žurnalistais sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Po to, kai Europos centrinis bankas pradėjo ekonomikos skatinimo programą ir užliejo rinką pigiais pinigais, ėmė kristi tarpbankinės palūkanų normos. Šiuo metu trijų mėnesių EURIBOR yra -0,001 proc. Šis indeksas rodo, kiek kainuoja pinigai bankams skolinantis vieniems iš kitų ir jis naudojamas apskaičiuojant konkrečių bankų išduodamų paskolų palūkanas pridedant banko maržą.

Būsto paskolos su kintamomis palūkanomis dažniausiai skaičiuojamos su pusės metų EURIBOR, tačiau pasitaiko paskolų sutarčių su trijų mėnesių EURIBOR. Šiuo metu pusės metų EURIBOR yra 0,06900 proc.

Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba svarstys neigiamų palūkanų įtaką bankų su klientais sudarytoms kredito sutartims.

„Trijų mėnesių EURIBOR yra neigiamoje teritorijoje, bet dar yra banko marža. Klausimas, ar gali palūkanos nueiti žemiau nulio tose sutartyse, kuriose nėra numatytos grindys. Ketvirtadienį turėsime diskusiją ir matysime. Prieš kokius dvejus metus turbūt niekas neįsivaizdavo, kad EURIBOR taps neigiamu ir centriniams bankams reikės primokėti už laikomus pinigus“, – svarstė centrinio banko valdybos pirmininkas.

Skaičiuojama, kad nuo spalio visų paskolų palūkanos Lietuvoje sumažėjo 0,9 proc. ir yra apie 2,29 proc. Tačiau kartu mažėja ir bankuose laikomų indėlių palūkanos.

DELFI jau skelbė, kad kai kurie didieji šalies bankai už metinį indėlį eurais nebesiūlo jokių palūkanų. Tačiau indėlininkai gali būti ramūs, kad jiems neteks primokėti už laikomus pinigus – Lietuvos civilinis kodeksas draudžia neigiamas palūkanas už indėlius.

Šalyje vyraujant istoriškai žemiausioms palūkanoms, Lietuvos bankas ketina griežtinti Atsakingojo skolinimosi nuostatus, kurių turi laikytis bankai išduodami būsto paskolas.

„Statybininkai žiūri šiandien ir dabar, o mes žvelgiame trejus-penkerius metus į priekį. Mūsų siūlymas maksimalios paskolos trukmę sumažinti nuo 40 iki 30 metų paskolos turėtojui leis sutaupyti apie 40 proc. palūkanų. Be to, greitai visi pamirštame buminį laikotarpį ir kuo viskas baigėsi“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, griežtesnės taisyklės didesnės įtakos ekonomikai neturės, nes apskritai tik 30 proc. perkamo būsto yra įsigyjama su paskolomis.

Be to, pas centrinio banko valdybos pirmininko, bankams planuojama suteikti teisę daryti išimtis iki 10 proc. naujų paskolų portfelio.

Balandžio pabaigoje ketinama galutinai apsispręsti, kaip bus griežtinamos Atsakingojo skolinimo nuostatos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...