captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusija pati ėmėsi veiksmų prieš rublį

Rublis, kurio kursui leista laisvai kisti, greičiau jau skęsta, o ne bando kilti į paviršių. Į dugną jį tempia Rusijos centrinio banko sprendimai – didinama valiutos kaina bankams ir laipsniškai mažinama bazinė palūkanų norma. Silpnas rublis naudingas valdžiai ir eksportuotojams, o šalies centrinis bankas nesuintegruotas tam trukdyti, skelbia gazeta.ru.
Rusijos rublis, Reuters/Scanpix nuotr.
Rusijos rublis, Reuters/Scanpix nuotr.

Rublis, kurio kursui leista laisvai kisti, greičiau jau skęsta, o ne bando kilti į paviršių. Į dugną jį tempia Rusijos centrinio banko sprendimai – didinama valiutos kaina bankams ir laipsniškai mažinama bazinė palūkanų norma. Silpnas rublis naudingas valdžiai ir eksportuotojams, o šalies centrinis bankas nesuintegruotas tam trukdyti, skelbia gazeta.ru.

Rusijos centrinis bankas brangina valiutą bankams: nuo antradienio didinami minimalūs kursai už sandorius valiuta (0,5 procentinio punkto). Rinkos dalyviams tai tapo itin nemaloniu siurprizu. Tai reiškia, kad grąžinti užsienio skolas bus brangiau. Valiutinių skolų grąžinimo pikas jau praėjo, balandį ir gegužę bendra užsieniui grąžintų skolų apimtis sieks 10 mlrd. dolerių (9,33 mlrd. Eur), o tai yra net 1,5 karto mažiau nei vasarį. Nepaisant to, mėnesinių įmokų tvarka nepakito.

Po šio Rusijos centrinio banko anonso pirmadienį dolerio ir euro kursai Maskvos biržoje iš karto šoktelėjo pusantro rublio. Prekybos pabaigoje rublis dalį pozicijos atsikovojo. Galiausiai dolerio ir euro kursas rublio atžvilgiu nusistovėjo iki atitinkamai 51,5 ir 55,5 rublio.

Tai jau trečiasis valiutos finansavimo didinimas per pastarąsias savaites, tačiau tikrai ne paskutinis smūgis rublio pozicijoms šį mėnesį.

Nafta brangsta ir stiprina rublį. „Brent“ rūšies naftos kaina šiuo metu viršija 64 dolerius (59,68 Eur) už barelį. Kovo viduryje „Brent“ rūšies nafta pabrango 22 proc.

Rubliui kol kas nepavojingos ir tarptautinės reitingų agentūros. „Fitch“ sprendimą Rusijos klausimu dėl brangstančios naftos atidėjo. Toks sprendimas priimtas, kaip agentūrai patarė Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas, siekiant geriau susipažinti su situacija Rusijos ekonomikoje. Agentūra „Standard & Poor's“ patvirtino ilgalaikį Rusijos skolinimosi užsienio valiuta reitingą BB+, nors prognozę ir pateikė neigiamą.

Tam tikra prasme stabilizavosi net ir geopolitinis veiksnys: kariniai veiksmai kaimyninėje Ukrainoje praktiškai nebevyksta. Nepaisant to, pastaruoju metu, anot ekspertų, rubliui nesiseka. Tokia situacija aiškinama šalies viduje veikiančiais veiksniais.

Nacionalinė Rusijos valiuta iki rekordinių žemumų smuko praeitą savaitę: dolerio atžvilgiu –2,5 rublio, o euro atžvilgiu – net 2,8 rublio. Be to, rinka nedelsiant sureagavo ir į praeitos savaitės šalies prezidento Vladimiro Putino pasisakymus. Kovo pradžioje Rusijos centrinio banko vadovė tvirtino, kad rublis nuvertinamas 10 proc. intervale. Ir rublis augo.

Šventinė dovanėlė

Panašu, kad Rusijos centrinis bankas pasirengęs iš prezidento perimti iniciatyvą bandant rublio patvarumą. Balandžio 30 dieną planuojamas Rusijos banko direktorių valdybos posėdis, kurio metu bus sprendžiami pinigų ir kreditų politikos klausimai. Rinkos dalyviai neabejoja: direktorių valdyba sumažins bazinę palūkanų normą, o tai dar labiau pakenks rubliui.

„Visi pagrindiniai ekonomikos rodikliai (tiek gamybos sektoriuje, tiek vartojimo sferoje) pirmąjį 2015 metų ketvirtį smuko. Tai reiškia, kad brangios paskolos – pagrindinis augimui trukdantis veiksnys“, – Rusijos centrinio banko sprendimų logiką aiškina „UniCredit Bank“ analitikė Anna Bogdiukevič.

Tai bus jau trečiasis bazinės palūkanų normos mažinimas šiais metais po precedento neturinčio jos padidinimo 2014 metų gruodį – tada ji šoktelėjo net 6,5 procentinių punktų (nuo 10,5 procentinių punktų ir pasiekė 17 proc.). Neeilinis Rusijos centrinio banko direktorių valdybos posėdis buvo sušauktas gruodžio 15 dieną doleriui iš karto pabrangus 6,3 rublio (iki 64,4 rublių už dolerį). Tų pačių metų sausio 30 dieną bankas bazinę palūkanų normą nuo 17 proc. sumažino iki 15 proc. Nuo kovos 13 dienos – iki 14 proc.

Nėra abejonių, kad Rusijos centrinis bankas ir toliau mažins bazinę palūkanų normą. Gali būti, kad 2015 metų pabaigoje bazinė palūkanų norma liks vienaženklė, mano Rusijos ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas.

„Manau, kad turime galimybių ir toliau siekti bazinės palūkanų normos mažinimo, aišku, atsižvelgdami į infliacijos riziką ir ekonomikos augimą“, – Gazeta.ru cituoja ministro žodžius.
Pagrindinis klausimas skamba taip: kiek planuojama mažinti bazinę palūkanų normą, ir kaip tai lems nacionalinės valiutos kursą.

Balandžio 23 dieną Rusijos centrinis bankas paskelbs „tylos savaitės“ pradžią: jokių komentarų dėl pinigų ir kreditų politikos nebus iki pat balandžio 30 dienos, Gazeta.ru paaiškino Rusijos centrinio banko atstovai spaudai. Rusijos centrinio banko vadovės pavaduotoja Ksenija Judajeva spėjo eilinį kartą nuraminti rinką: rublio kursas po naujų iniciatyvų sustiprės. Nieko keisto, kad po eilinio bandymo „nuraminti“ rinkos sureagavo gana nervingai.

Mažinti bazinę palūkanų normą reikia, tam nėra jokių abejonių, pabrėžia vyriausiasis banko ING ekonomistas Rusijai ir Nepriklausomų valstybių sandraugai (NVS) Dmitrijus Polevojus. „Svarbiausias klausimas, kaip sparčiai vyks mažinimo procesas“, – įsitikinęs D. Polevojus. Panašu, kad Rusijos centrinis bankas, praeitų metų pabaigoje ryžęsis drastiškam bazinės palūkanų normos didinimui, šiuo metu galvoja ir apie rekordinį sumažinimą. Šios galimybės rinkos dalyviai neatmeta.

VTB24 vadovas Michailas Zadornovas paaiškino, kad iš pradžių Rusijos centrinis bankas šiems metams ruošė tolygaus bazinės palūkanų normos mažinimo mechanizmą. Nepaisant prognozių, Rusijos centrinis bankas „veikia gana atsargiai, tikėdamasis, kaip ir šalies valdžia, kad iki metų pabaigos šalyje sumažės ir infliacija“.

Kas bus toliau

M. Zadornovas spėja, kad Rusijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą artimiausiu metu sumažins vienu procentiniu punktu. „Jeigu Rusijos centrinis bankas nuspręs bazinę palūkanų normą sumažinti 1 procentiniu punktu arba palikti dabartinę, tokia situacija lemtų obligacijų emisijų mažėjimą ir dolerio kurso rublio atžvilgiu augimą“, – prognozuoja „Dukascopy Bank SA“ partnerystės su NVS šalimis vystymo skyriaus vadovė Jevgenija Abramovič.

Jeigu bazinė palūkanų norma bus sumažinta vienu procentiniu punktu, infliacija greičiausiai neūgtels ir rublis dar labiau nenusilps, mano Škotijos banko RBS vyriausioji ekonomistė Rusijai ir NVS šalims Tatjana Orlova. „Yra tikimybė, kad Rusijos centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažins 2 procentiniais punktais, o tai rubliui ne į naudą“, – sako T. Orlova. Rinka, anot ekspertės, pati turi rasti pusiausvyrą.

Vilties, kad bazinė palūkanų norma bus sumažinta, tikrai yra, o po tokio sprendimo bus galima tikėtis naujų rublio bėdų. „Atsižvelgiant į dabartinę naftos kainą, greičiausiai doleriui nepavyks įsitvirtinti aukščiau 55 rublių ribos“, – teigia vyresnysis „Veles Kapital“ analitikas Jurijus Kravčenka.

Rusijos centrinis bankas sprendžia biudžeto klausimą

Naftos kaina – svarbiausias veiksnys Rusijos centriniam bankui, įsitikinę ekspertai, kuriuos kalbino Gazeta.ru.

Su barelio kaina tiesiogiai susijusios federacijos biudžeto įplaukos, jo deficito lygis. Tačiau naftos kaina – ne tik ekonominis, bet ir politinis rodiklis.

Ekspertai ir dalis rinkos dalyvių įsitikinę, kad „Rusijos centrinis bankas stengiasi dėl šalies biudžeto“.

„Vertinant fiskaliniu požiūriu, jeigu vidutinė naftos barelio kaina siekia 60 dolerių (55,95 Eur), Rusijos biudžetui išvengti didesnio deficito pavyktų tik tokiu atveju, jeigu rublio kursas dolerio atžvilgiu laikytųsi 63-65 rublių intervale. Tai reiškia, kad dabartinis rublio kursas neužtikrina subalansuoto Rusijos biudžeto“, – paaiškino A. Bogdiukevič.

Rusijos biudžete įvardijama vidutinė 3075 rublių (53,78 Eur) už barelį naftos kaina, o nuo metų pradžios vidutinė naftos barelio kaina – beveik 3200-3300 rublių (55,97-57,72 Eur). Remiantis turimais duomenimis, Rusijos centrinis bankas mano, kad rublis pervertinamas, jį galima smukdyti ir taip padėti eksportuotojams.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...