captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką pasiūlys bankai, kad žmonės neatsiimtų pinigų į kojines?

Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Komercinis bankas pirmą kartą Lietuvos istorijoje nustatė nulines palūkanas už metų termino indėlį. Jei terminas kiek ilgesnis, galima gauti vos vienos ar kelių dešimtųjų procentų palūkanas.

Finansų žinovai gyventojus, kurie turi keletą tūkstančių eurų juodai dienai ir ne itin išmano pinigų pasaulį, ragina nesiblaškyti ir palikti juos saugoti bankui.

Norintiems uždirbti, bet nepatyrusiems investuotojams patariama kreiptis į bankų konsultantus, prižiūrimus Lietuvos banko, kad šie patartų žmogui, kur ir kaip laikyti pinigus, kad jie duotų nors ir nedidelį uždarbį.

Šiuo metu bankuose laikomi pinigai beveik nieko neuždirba arba uždirba simboliškas palūkanas. Pavyzdžiui atnešus į banką tūkstantį eurų, geriausiu atveju per metus bankas gali jums uždirbti vieną ar du eurus, o kitas tik taps saugia saugykla Jūsų pinigams.

Europos Centriniam Bankui nustačius ypač žemas palūkanų normas, bankai jaučia pinigų perteklių, todėl ir patys suinteresuoti daugiau skolinti nei laikyti pinigus seifuose.

„Laikyti juos kojinėje tikrai nėra gudri mintis. Jei kiltų gaisras, tiek kojinė, tiek namai sudegtų. Čia juokaujant, o jei rimtai, tai ši žemų palūkanų aplinka sukurta tam, kad skatintų visuomenę vartoti, kad ekonomika augtų“, – sako „Danske banko“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė.

Norintiems turėti vieną kitą tūkstantį juodai dienai, o dar kad šie kažką uždirbtų, ne išeitis kojines kimšti pinigais. Finansų žinovai pataria naudotis kitais bankų siūlomais produktais, leidžiančiais per ilgesnį laiką šiek tiek uždirbti, ir tam nereikia būti akcijų ar rinkų žinovu – pakanka kreiptis į bankuose dirbančius finansų konsultantus. Arba dar paprasčiau: galima palikti pinigus banke ir laukti ekonomikos atsigavimo.

„Šiandien galima uždirbti 1-2 proc. su nedidele rizika ir išlaikyti likvidumą. Turime eiti pas konsultantą ir prašyti jo, kad jis mums nupirktų obligacijų vienokį ar kitokį fondą ir tada mes turime grąžą ir tuo pačiu turime likvidumą, nes bet kada galime atsiimti lėšas. Tiesa, iš vertybinių popierių lėšos paprastai grįžta į sąskaitą per 3–7 dienas“, – sako Verslo konfederacijos Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas.

„Tikriausiai universaliausias patarimas tiems gyventojams, kurie neturi investavimo patirties, – nesiblaškyti ir nesijaudinti. Taip, lėšos kažkurį laiką neuždirbs palūkanų, tačiau, viena vertus, jos guli saugiai, visi indėliai visuose bankuose yra apdrausti“, – sako G. Gečiauskienė.

Nors bankai šykšti uždarbio, neigiamų palūkanų kol kas Lietuvoje nelaukiama. Abejojama, kad už laikomus pinigus žmonėms reiktų patiems susimokėti.

„Manau, bankai darys viską, kad neperkeltų fiziniams asmenims šitos naštos ir, aišku, kiekvienas bankas darys savo sprendimus. Praktika įvairiose šalyse įvairi: kai kuriose šalyse jau yra, kad juridinių asmenų didesniems indėliams tarp finansinių institucijų yra įvesti tam tikri mokesčiai už pinigų laikymą banke“, – sako Bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

Pasak S. Kropo, išeitis būtų, jei Lietuvoje atsirastų vadinamasis taupomasis indėlis, kai lėšos jame būna ne vienerius metus, o žmogus negalėtų bet kada jų pasiimti, tačiau bankai mokėtų daugiau. Kol to nėra, abejojama, kad pinigai iš kojinių pajudėtų bankų link, laukiama nebent atvirkščiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...