captcha

Jūsų klausimas priimtas

Žolininkai nuleidžia rankas – supirkėjai už ekologiškas vaistažoles moka grašius

Pavasariška šiluma liudija apie netrukus prasidėsiančią arbatžolių rinkimo karštinę. Tačiau iš jos uždirbti pasišovę rinkėjai didelių lūkesčių susikrauti turtus neturi. Supirkimo punktuose už kilogramą žolelių kartais nepasiūloma nė 2 eurų. O norit sudžiovinti tokį kiekį žolelių reikia net 10 kilogramų.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.
K. Kavolėlio (BFL) nuotr.

Pavasariška šiluma liudija apie netrukus prasidėsiančią arbatžolių rinkimo karštinę. Tačiau iš jos uždirbti pasišovę rinkėjai didelių lūkesčių susikrauti turtus neturi. Supirkimo punktuose už kilogramą žolelių kartais nepasiūloma nė 2 eurų. O norit sudžiovinti tokį kiekį žolelių reikia net 10 kilogramų.

Kaip tik dėl mažų supirkimo kainų kai kurie žolelių rinkėjai ir augintojai supirkimo punktus aplenkia. Nuskintas žoleles džiovina, smulkina, fasuoja ir realizuoja patys. Tokia veikla jau gerą dešimtmetį užsiima ir Kauno rajone ūkininkaujanti Marijona Elvyra Žakienė.

„Už kilogramą sudžiovintų žolelių supirkimo punkte man pasiūlė 5 litus (1,44 euro). Jei pati susmulkinu, supakuoju ir pardavinėju, iš tokio kiekio užsidirbu beveik 30 eurų“, – pasakojo žolininkė.

Prisiduria E. Žakienė ir iš dotacijų. Jos 1ha ūkis – ekologinis. Už tai žolininkė kasmet gaudavo 1200 Lt (348 eurus). Tačiau šiemet svarsto atsisakyti ekologiško ūkio statuso.

„Labai sunku įgyvendinti reikalavimus. Negalima niekuo purkšti, tręšti. Ekologiniame ūkyje viena augalų kultūra  turi užimti bent 10 arų. Jei bent šiek tiek nukrypsti nuo normų, gauni baudą. O tikrintojai atvyksta kelis kartus per metus“, – pasakojo žolininkė.

Dėl griežtų reikalavimų žolininkai ir nelinkę stačia galva nerti į vaistažolių auginimą. Šiuo metu šalyje registruoti 6 ekologiškų vaistažolių augintojai, kurie patys ir džiovina, ir smulkina, ir realizuoja užaugintą produkciją. 15 asmenų turi ekologiškos laukinės augmenijos rinkėjų sertifikatus.

Tačiau šalies laukuose, miškuose ir ūkiuose surinktos žolelės vienų vaistažolių augintojų skaičiavimu sudaro maždaug pusę į Lietuvos prekybą patenkančios produkcijos, kitų žiniomis – tik dešimtadalį.

„Kasmet matome tendenciją, kad į supirkimo punktus atnešamų lietuviškų žolelių kiekiai mažėja. Tad natūralu, kad vis daugiau žaliavos tenka importuotis. Įsivežami augalai ne tik dėl to, kad lietuviai jų pristato mažai, o ir dėl to, kad Lietuvoje ne viską galime surinkti. Pavyzdžiui, senos lapų pas mus tiesiog nėra“, – pasakojo UAB „Švenčionėlių  vaistažolės“ Tiekimo skyriaus vadovas Aleksandras Kairys.

Bene daugiausiai arbatų gamintojams tenka importuoti čiobrelių. Smulkių ir mažai sveriančių augalo lapelių į supirktuves pristatoma ypatingai mažai. Tad kaina už čiobrelius yra viena didžiausių. Kilogramas išdžiovintų čiobrelių supirkimo punktuose vertinamas bemaž 3 eurais.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close