captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: griežtesnė būsto paskolų išdavimo tvarka neigiamai paveiks NT rinką ir jaunas šeimas

Lietuvos bankas teigia, kad pakeisti atsakingo skolinimo nuostatai ir sugriežtinta būsto paskolų išdavimo tvarka turės neutralų poveikį ir apsaugos gyventojus nuo problemų, jei pakils palūkanų norma. Tačiau, ekspertų teigimu, įvesti apribojimai ypač sumažins jaunų ar vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybes įsigyti būstą.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Lietuvos bankas teigia, kad pakeisti atsakingo skolinimo nuostatai ir sugriežtinta būsto paskolų išdavimo tvarka turės neutralų poveikį ir apsaugos gyventojus nuo problemų, jei pakils palūkanų norma. Tačiau, ekspertų teigimu, įvesti apribojimai ypač sumažins jaunų ar vidutines pajamas gaunančių šeimų galimybes įsigyti būstą.

„Įvedus apribojimus, dalis jaunų šeimų, kurios šiandien gali įsigyti būstą, vėliau to padaryti negalės, nes bankai suteiks daug mažesnę paskolą. Be to, perėjus prie 30 metų laikotarpio, mėnesinės įmokos padidės maždaug 40 eurų per mėnesį. Tai irgi daug, ypač jaunoms šeimoms, kurios nori turėti savo būstą“, – pastebi Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis.

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, apribojus galimybes skolintis, sumažėtų ir nekilnojamojo turto paklausa, taigi dar labiau apmirtų nekilnojamojo turto rinka. Be to, pabrėžia jis, nesutampa Europos centrinis banko ir Lietuvos kryptys: ECB labai skatina skolintis, nes nori įplieksti infliaciją ir pagyvinti ekonomiką, o pas mus norima reguliuoti ir dar labiau sugriežtinti atsakingo skolinimosi standartus.

Pasikeitus padėčiai rinkoje – nauji Lietuvos banko siūlymai

Lietuvos bankas ėmė keisti atsakingo skolinimo nuostatus ir griežtinti būsto paskolų išdavimo tvarką. Numatoma sutrumpinti būsto paskolų trukmę ir skolinti mažesnę sumą – siekiama, kad maksimalus įsiskolinimas būtų toks, kiek sudaro šešerių metų asmens pajamos. Dabar gyventojai gali įsiskolinti 11 metinių pajamų sumą. Pasak Lietuvos banko, siūloma atsakingiau vertinti kliento riziką dėl galimo palūkanų kilimo.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta pastebi, kad pati tvarka galioja nuo 2011 m., tačiau padėtis rinkoje pasikeitė ir, svarbiausia, šiuo metu ypač žemos palūkanų normos. „Dėl tokios situacijos matome poreikį įgyvendinti tam tikrus papildomus saugiklius. Nemanome, kad tvarką griežtiname. Kreditavimo ir būsto paskolų rinkai pakeitimais siekiame neutralaus poveikio, tačiau norime išvengti tam tikrų kraštutinių atvejų. Kalbant konkrečiau, norime įpareigoti bankus, prieš suteikiant paskolas, įvertinti, ar besiskolinantis žmogus ar namų ūkis galės paskolą grąžinti be didesnių sunkumų, jei palūkanų normos išaugs“, – teigia departamento direktorius.

Paklaustas, ar galima daryti išvadą, kad iki šiol bankai to nedarė ir neatsakingai vertindavo, S. Krėpšta sako, kad kai kurie bankai darė, tačiau gana skirtingai, tad Lietuvos bankas nori suvienodinti tą praktiką ir įdiegti tam tikrą minimalų standartą. Be to, mano jis, žmonės, matydami, kad palūkanos labai žemos, kartais pervertina savo galimybes.

„Mūsų pateikti siūlymai nėra galutinis sprendimas, bet yra du pagrindiniai aspektai. Vienas, kaip minėjau, bankai, prieš išduodami paskolą, turėtų įvertinti, ar žmogus galėtų ją grąžinti neprisiimdamas papildomų sunkumų, jei palūkanų normos išaugtų bent iki 5 proc. Dabar galiojantis 40 proc. paskolos įmokų ir pajamų santykis turėtų būti tenkinamas ne tik su šiandienos, bet ir su 5 proc. palūkanomis, kas yra visai normalus dydis žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, nes būsto paskolos imamos tikrai ilgam, bent 20 metų. Tad tikimybė, kad per tą laiką palūkanos pasikeis, yra didelė“, – kalba S. Krėpšta.

Antras Lietuvos banko siūlymas, anot S. Krėpštos, – maksimali paskolos trukmė turi būti ne 40, o 30 metų: „Nemažai šalių netgi turi griežtesnį reikalavimą – 25 metus, tad manome, kad pakankamai logišką šią trukmę sutrumpinti iki 30 metų.“

Apribojimai labiausiai paveiks jaunas šeimas

Nors Lietuvos bankas teigia, kad pataisomis siekia neutralaus poveikio, „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė mano, kad bet kokie apribojimai labiausiai palies tuos, kurių pajamos mažesnės: „Tai jaunos šeimos, kurios turi potencialą savo atlyginimą augintis ir dabar gali pasiskolinti ilgesniam terminui. Lietuvoje vidutinis paskolos terminas yra 21 metai, jis nėra toks dramatiškai ilgas, koks galimas maksimalus (40 metų). O tos taisyklės turėtų įtakos skolinimuisi ir greičiausiai jauniems namų ūkiams.“

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Arvydas Avulis, komentuodamas siūlomus pataisymus, sako, kad pagrindinis nerimą keliantis aspektas yra nuo 40 iki 30 metų trumpinamas paskolos laikotarpis. Tai reiškia, pastebi jis, kad vidutines pajamas gaunantis potencialus būsto pirkėjas dabar galėtų paimti 60 tūkst. eurų kreditą, o, sutrumpinus paskolos terminą iki 30 metų, jis gautų tik 51 tūkst. eurų.

„9 tūkst. eurų yra daug. Įvedus šiuos apribojimus, dalis jaunų šeimų, kurios šiandien gali įsigyti būstą, vėliau to padaryti negalės, nes bankai suteiks daug mažesnę paskolą. Be to, perėjus prie 30 metų laikotarpio, mėnesinės įmokos anuiteto principu padidės maždaug 40 eurų per mėnesį. Tai irgi daug, ypač jaunoms šeimoms, kurios nori gyventi, turėti savo būstą“, – kalba A. Avulis.

O teigiamas taisyklėse numatytas dalykas, sutinka jis, yra ir dabar bankų atliekamas testavimas nuo 4 proc. iki 8 proc.: „8 proc. mums atrodo tikrai pertekliniai, nes tokių palūkanų istoriškai neteko matyti, o su 5 proc. testuoti tikrai verta ir, manau, kad bankai dabar tai ir daro.“

Nesutampa ES ir Lietuvos kryptys

Paklaustas, kam reikia keisti taisykles, S. Krėpšta sako, kad Lietuvos bankas žiūri į labai tolimą ateitį ir nori išvengti problemų, kurios atsirastų, jei palūkanos išaugtų: „Vidutinė paskola yra 20 metų, o kai kurie žmonės renkasi dar ilgesnį laikotarpį. Manome, kad šiuo metu, kai palūkanos tokios žemos, pats laikas įdiegti tam tikrus papildomus saugiklius, kad asmenys, paėmę paskolą su tokiomis mažomis palūkanomis, po tam tikro laikotarpio, kai palūkanos užaugs, būtų pajėgūs atsiskaityti su bankais ir nekiltų jokių problemų.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas pastebi, kad Lietuvoje atsakingas skolinimasis iš esmės yra siejamas su griežtesniu klientų vertinimu. Tačiau, remiantis ekonominiais dėsniais, kuo paslauga griežčiau reguliuojama, tuo ją sunkiau gauti. Taigi, pabrėžia V. Žukauskas, pagrindinis tokių taisyklių minusas tas, kad galimybė gyventojams gauti paskolą bet kokiu atveju turės kažkiek sumažėti, o pagrindinis diskusijų klausimas – kiek ji sumažės.

„Įdomi paralelė ta, kad mes paprastai reguliuojame paslaugą siekdami apginti vartotojų interesus. Sakoma, kad gal vartotojas per daug prisiskolins, o tai – prieš jo interesus. Bet reikia prisiminti, kad galimybė pasiskolinti (pats paslaugos egzistavimas) irgi yra vartotojo interesas, todėl svarbu neperlenkti su griežtumu“, – primena ekspertas.

Kita vertus, pastebi jis, šiuo metu pagrindinis Europos Sąjungos pinigų politikos organas – Europos centrinis bankas – labai skatina skolintis, nes nori įplieksti infliaciją ir pagyvinti ekonomiką, o pas mus norima reguliuoti ir dar labiau sugriežtinti atsakingo skolinimosi standartus. Taigi ES ir Lietuvos kryptys nesutampa.

NT rinkos lauktų dar blogesnės dienos

Dar vienas neigiamas aspektas, mano V. Žukauskas, – apribojus žmonių galimybes skolintis, sumažėtų ir nekilnojamojo turto paklausa, nes didžioji dalis žmonių būstą perka iš skolintų lėšų. Tam pritaria ir A. Avulis – nekilnojamojo turto rinkoje, kuri ir dabar nėra aktyvi, įvyktų dar didesnis atoslūgis: „Akivaizdu, kad mes prarastume dalį klientų. Ir, įvedus šias taisykles, tiems, kas investuoja į nekilnojamąjį turtą, stato namus, prasidėtų dar juodesnės dienos.“

Beje, pastebi A. Avulis, jei dalis žmonių nebeįpirks naujos statybos būstų, gali išaugti senos statybos būstų kainos. „Žmogus norėtų naujos statybos būsto, nes jis ir perspektyvesnis, ir energetiškai efektyvesnis, ir mažiau komunalinių išlaidų. Jei žmogus jo negali nusipirkti, turi nuomotis, kas yra visai neracionalu, nes praktiškai apie pusę pajamų tenka atiduoti už nuomą. Tada belieka pirkti senesnį, neefektyvų būstą. Taigi, jei kils tokių būstų poreikis, gali būti, kad kainos padidės, nors tai prieštarauja logikai“, – pabrėžia Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...