captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prie Vilniaus – tūkstančiai pigios darbo jėgos

Vilniaus darbdaviams pasisekė, nes netoliese yra savivaldybė, kurioje yra didelis nedarbas, o dauguma dirbančiųjų uždirba minimalų atlygį. Vilniaus gyventojams ši naujiena ne tokia ir gera – konkurencija dėl darbo vietų ir didesnių atlyginimų auga.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Vilniaus darbdaviams pasisekė, nes netoliese yra savivaldybė, kurioje yra didelis nedarbas, o dauguma dirbančiųjų uždirba minimalų atlygį. Vilniaus gyventojams ši naujiena ne tokia ir gera – konkurencija dėl darbo vietų ir didesnių atlyginimų auga.

Šalčininkų rajono savivaldybė yra arčiau nei 50 km nuo Vilniaus ir nedarbas ten yra didesnis nei 11 proc., rodo Lietuvos darbo biržos duomenys. Sostinėje nedarbas yra mažesnis – iki 7 proc.

„Mūsų bedarbio portretas: didelė dalis yra vyresni nei 50 metų, iškritę iš darbo rinkos, nekvalifikuoti, turintys patirties žemės ūkyje. Žinoma, mūsų rajono ūkininkai ieško darbuotojų, bet įrenginių našumas – žymiai didesnis, todėl reikia gero technikos valdytojo, o ne rankomis dirbančio žmogaus“, – situaciją apibūdina Šalčininkų rajono administracijos direktorius Josifas Rybakas.

Be žemės ūkio, kuris yra didžiausias darbdavys Šalčininkų rajone, čia veikia kelios plastiko gaminių įmonės, medienos ir granito apdirbimo įmonės, lengvoji siuvimo pramonė, acto gamykla, dar kelios verslų šakos, yra nedidelis paslaugų bei viešasis sektorius.

Važiuoja į Vilnių

Šalčininkų rajono gyventojai, kurių apie 23,5 tūkst. yra darbingo amžiaus, važiuoja dirbti į sostinę.

„Kur dirba mūsų žmonės? Tai – „Paroc“ Vilniuje, gaminanti mineralines vatas – kiek teko kalbėti su įmonės vadovu, beveik pusė pamainų yra iš Šalčininkų, „Vilniaus pergalėje“ – apie 80 darbuotojų iš mūsų rajono, „Maximoje“ dirba apie 100 šalčininkiečių, kartono perdirbimo įmonėje „Smiltainis“ – dar apie 30 žmonių ir tokių pavyzdžių yra gana daug“, – vardijo J. Rybakas.

Iki kiaulių maro protrūkio, Šalčininkų rajone buvo išplitusi kiaulininkystė, bet dabar jas auginę smulkieji ūkininkai ieško, kokios veiklos imtis, dalis jų taip pat eina pagalbos į Darbo biržą.

„Po kiaulių maro pas mus visiškai uždrausta auginti kiaules, nors Šalčininkuose buvo tradicija auginti bulves, javus ir gyvulius, dažnai – kiaules. Tad žmonės išgyvena sunkų metą, nes bando auginti ką kitą, pavyzdžiui, vištas ar triušius“, – sakė J. Rybakas.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Šalčininkų skyriaus vedėja Liana Rybak skaičiuoja, kad šiuo metu Šalčininkų rajone yra 2300 bedarbių, kurių 70-75 proc. yra kaimo gyventojai.

„Daugiau kaip 50 proc. bedarbių neturi jokios kvalifikacijos ir pretenduoja į nekvalifikuotą darbą, pavyzdžiui, miško ruošos ar pagalbinius darbus ūkininkų ūkiuose, paslaugų sferoje. Be to, kad bedarbiai neturi kvalifikacijos ir gyvena kaimuose, apie 35 proc. visų bedarbių yra vyresni nei 50 metų. O darbdavys pageidauja jaunesnio darbuotojo, nes paprastai vyresnio amžiaus žmonės turi ir šeimos, ir kalbos problemų“, – kalbėjo pašnekovė.

Dėl to sudėtinga Šalčininkų bedarbius perkvalifikuoti: dalis jų nemoka lietuviškai ir negali įgyti kvalifikacijos.

„Per metus pas mus registruojama apie 2000 laisvų darbo vietų, kurių apie 75 proc. – paslaugų sektoriuje, likę – statyba, žemės ūkis ir pramonė, kartu skaičiuojant ir lengvąją siuvimo pramonę. 90 proc. įdarbinamųjų – už minimalų atlyginimą. Priimant į darbą bedarbius, darbdaviai turi galimybių gauti kompensacijų iš Darbo biržos: pusę atlyginimo, pusę „Sodros“, tačiau jie vis tiek darbina už minimalų darbo užmokestį. Didesni atlyginimai pasiūlomi tuomet, kai darbinamas specialistas su aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikuotas darbuotojas“, – tendencijas vardija L. Rybak.

Pasak jos, dėl nedidelių atlyginimų rajone, Vilniaus darbdaviai vis dažniau dairosi žmonių Šalčininkuose.

„Aišku, Vilniaus įmonės ieško pas mus darbuotojų, ir „Maxima“ ieško, nes šalčininkiečiai sutinka dirbti už mažesnius atlyginimus negu Vilniuje. Darbuotojai vežami iš Šalčininkų, iš Eišiškių. Dirbti į Vilnių važiuoja ir turintys aukštesnę kvalifikaciją, jauni žmonės, siekiantys uždirbti daugiau“, – kalbėjo pašnekovė.

Apie 70 proc. Šalčininkų rajono darbdavių turi iki 10 darbuotojų, tai – smulkūs darbdaviai ir ūkininkai. Įmonių, kurios įdarbina 10 iki 50 žmonių, yra apie 22 proc., likusios bendrovės įdarbina po daugiau nei po 50 žmonių.

Svajoja apie gamyklas

Šalčininkų rajono darbo biržos ir savivaldybės vadovai sako, kad padėtis rajone iš esmės pagerėtų, jei ateitų keli investuotojai pramonininkai.

„Mums reikia vienos investicijos, kuri sukurtų darbo vietas nebūtinai aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Investuotojams galėtume pasiūlyti ir patalpų, buvusių mokyklų, kurios, pavyzdžiui, tiktų pritaikyti skambučių centrams. Jeigu tik atsiras norinčių dirbti Šalčininkuose, mes kalbėsime su kiekvienu apie žemės sklypą, mokesčius, lengvatas ir visą pagalbą, ar jis bus smulkus verslininkas ar norės įkurti 100 darbo vietų. Nesvarbu, kokia tai bus investicija, ar iš Kauno, ar iš Paryžiaus – mums reikia vienos kitos gamyklos, kuri čia tvirtai atsistotų ant kojų“, – kalbėjo J. Rybakas.

Pasak jo, nors investuotojus gali išgąsdinti palyginti brangus nekilnojamasis turtas Šalčininkuose, gyventojai nori ir gali dirbti, nuolat mažėja socialinės pašalpos gavėjų.

„Turime nedėkingą situaciją, nes nekilnojamojo turto (NT) kainos čia yra prie aukštesnių, dėl to negalėjome panaudoti daugiau Europos Sąjungos paramos namų renovacijai kaip kiti rajonai. Bet turėdami aukštesnes būstų kainas mes apsigynėme nuo asocialių šeimų: NT agentūroms, už skolas pardavusioms butą Vilniuje, kitą pirkti Šalčininkuose ne taip apsimoka. Tad svetimų asocialių šeimų mums privežė palyginti nedaug – į porą kaimų“, – atviravo J. Rybakas.

Savivaldybės duomenimis, rajone kasmet mažėja socialinės pašalpos gavėjų: šiemet kovą jų buvo 3 166, kai pernai tuo pat metu – 3 520.

Skelbta, kad pernai ketvirtąjį ketvirtį mažiausiai Lietuvoje neatskaičius mokesčių uždirbo Šalčininkų rajono dirbantieji, kurių vidutinės pajamos – 497,2 eurų, rodo Statistikos departamento informacija. Vilniuje vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 817 eurų ir yra didžiausias Lietuvoje.

Šalčininkų rajono darbo biržoje yra keli skelbimai, kuriais siūlomas didesnis nei minimalus atlyginimas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...