captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Masiulis: „Gazprom“ išlaiko agresyvią poziciją

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio pareiškimas, kad jei Europos Sąjunga (ES) blokuos dujotiekio projektą per Turkiją, koncernas neparduos dujų Europai, rodo tolesnę agresyvią „Gazprom“ poziciją, mano Lietuvos energetikos ministras.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovo Aleksejaus Milerio pareiškimas, kad jei Europos Sąjunga (ES) blokuos dujotiekio projektą per Turkiją, koncernas neparduos dujų Europai, rodo tolesnę agresyvią „Gazprom“ poziciją, mano Lietuvos energetikos ministras.

„Aš tai vertinu kaip tolesnę agresyvią „Gazprom“ poziciją. Tai, kas vyko Lietuvoje, visos tos reformos – trečiasis energetikos paketas, suskystintų gamtinių dujų terminalas – visi šie projektai buvo vystomi dėl tos agresyvios ir, mano nuomone, nepamatuotos „Gazprom“ pozicijos. Kas nori turėti reikalų su partneriu, kuris nuolat tau grasina? Bet Lietuvoje tai yra praeitis“, – trečiadienį Žinių radijui sakė ministras Rokas Masiulis.

Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas šią savaitę Berlyne pareiškė, kad Rusija neketina pratęsti dujų tranzito per Ukrainą sutarties, kuri baigs galioti 2019 metais. Anot jo, šiuo metu visos Rusijos pastangos yra nukreiptos į dujotiekį Turkijos kryptimi, taip sudarant galimybę šiuo maršrutu tiekti dujas Pietų bei Vidurio Europai.

Tokią pat poziciją anksčiau išsakė ir A. Mileris – anot jo, ES bandymai blokuoti tranzitinio dujotiekio per Juodąją jūrą, aplenkiant Ukrainą, projektą „South Stream“ ir taip išsaugoti dujų tranzitą per Ukrainą nebus sėkmingi.

A. Milerio teigimu, Europai skiriamos rusiškos dujos gali būti nukreiptos į kitas rinkas.

R. Masiulis neseniai teigė manantis, kad Europai ketvirtadalį suvartojamų dujų tiekiantis „Gazprom“ turi ko bijoti Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Pasak jo, mažėjantis dujų vartojimas bei galimybė įsigyti dujų iš kitų šaltinių gali suduoti didelį smūgį Rusijos monopolininkei.

Anot jo, Lietuva, esant reikalui, galėtų išsiversti be rusiškų dujų, o dujų pirkimo sutarties su „Gazprom“ nuo 2016 metų nebūtina pratęsti. R. Masiulis be kita ko tikino, kad ES turi galimybių dar labiau sumažinti dujų vartojimą ir tokiu būdu suduoti smūgį Rusijos koncernui.

VAE išlieka regioniniu projektu

Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas išlieka regioniniu ir dėl galimybės elektrinę statyti tik Lietuvos ir Japonijos „Hitachi“ jėgomis nėra svarstoma, teigia energetikos ministras.

„Šiuo metu projektą mes matome kaip bendrą Baltijos šalių projektą ir toks yra tarppartinis susitarimas Lietuvoje, kad tai yra trijų šalių projektas ir būtent esame antroje šio projekto dalyje iš trijų. Tai yra deriname projektą su mūsų partneriais latviais ir estais. Tai mes jį matome kaip regioninį projektą ir ta linkme dirbame“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Masiulis.

Anot jo, nereikėtų Latvijos ir Estijos pareiškimų, kad šios VAE projekte dalyvautų tik įrodžius jo ekonominę naudą, interpretuoti kaip atsakymo, jog kaimyninėms valstybėms atominė elektrinė yra neįdomi.

„Aš taip neinterpretuočiau. Tai didelis ir sudėtingas projektas, reikia jį įvertinti atsakingai ir reikia atsakyti į daugybę klausimų. Ir kai vyksta derybos, gali būti įvairių pareiškimų, bet reikia metodiškai, ramiai dirbti, kol bus atsakyti visi klausimai. Aš nedaryčiau jokių išankstinių išvadų, būčiau linkęs toliau nuosekliai dirbti šia linkme“, – tikino ministras.

R. Masiulis nekomentavo, ar jo paties asmenine nuomone, Lietuva pajėgtų be kaimyninių valstybių pagalbos, kartu su „Hitachi“ pastatyti VAE.

„Čia ne mano asmeninis klausimas, mano darbas yra vystyti projektą, pagal numatytas Vyriausybės ir tarppartinių susitarimų gaires. Ir aš tą darau metodiškai“, – sakė jis.

Ministras, paklaustas, kaip vertina socialdemokratės Birutės Vėsaitės teiginius, kad branduolinė energetika yra praeities zombis, teigė taip nemanąs.

„Nemanau, kad tai yra praeities zombis. Jeigu pasižiūrėtume pasauliniu mastu, atominė energetika daug kur atsigauna, tai yra labai švari energetika. Dabar atmosferinė tarša yra toks svarbus klausimas, tai atominė energetika vėl atgauna savo aktualumą, tai aš tikrai nenurašau. Tai yra viena iš daugelio technologijų Europos Sąjungoje“, – sakė R. Masiulis.

„Verslo žinios“, remdamosis šaltiniais, trečiadienį skelbia, kad Energetikos ministerija pradėjo skaičiuoti, ar Lietuva VAE galėtų įgyvendinti tik su „Hitachi“. Anot dienraščio, svarstomos dvi alternatyvos – viena, kai tiek šalis, tiek „Hitachi“ valdo po 50 proc. jėgainės akcijų, o kita, kai Lietuvai priklauso 80 proc.

Latvijos ir Estijos premjerai praėjusią savaitę Vilniuje teigė, kad savo sprendimus dėl VAE pateiks tik tada, kai gaus ekonominius jo paskaičiavimus.

Lietuva 2011 metų vasarą parinko „Hitachi“ strateginiu investuotoju į atominę elektrinę, bet po metų surengtame patariamajame referendume projektas nesulaukė paramos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...