captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prabilo, kokiomis sąlygomis iš tiesų dirba vilkikų vairuotojai

Darbo sutartis su minimaliu darbo užmokesčiu, nakvynė vilkiko kabinoje, 1000 eurų garantinis įnašas pradedant darbą ir reikalavimai sumokėti už sugadintą ar apvogtą transporto priemonę. Tokiomis sąlygomis kai kuriose įmonėse dirba tolimųjų reisų vairuotojai. Taip tikina profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Petras Grėbliauskas.
M. Vidzbelio (BFL) nuotr.
M. Vidzbelio (BFL) nuotr.

Darbo sutartis su minimaliu darbo užmokesčiu, nakvynė vilkiko kabinoje, 1000 eurų garantinis įnašas pradedant darbą ir reikalavimai sumokėti už sugadintą ar apvogtą transporto priemonę. Tokiomis sąlygomis kai kuriose įmonėse dirba tolimųjų reisų vairuotojai. Taip tikina profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Petras Grėbliauskas.

Su profesinių sąjungų atstovais konferencijoje „Darbo santykių reguliavimas Europos šalyse“ bendravęs P. Grėbliauskas išsakė, su kokiomis problemomis į profesinę sąjungą kreipiasi tolimųjų reisų vairuotojai.

„Pas mus ateina labai daug vairuotojų, kurių problemos tokios pačios“, – teigė jis.

P. Grėbliauskas prasitarė, kad pirmiausia vairuotojai skundžiasi, jog jiems yra nustatomas minimalus darbo užmokestis.

„Minimalus darbo užmokestis jiems atsirūgsta, kai jie serga arba gauna nedarbingumą“, – kalbėjo teisininkas.

Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovas taip pat pabrėžė apie kai kurių transporto įmonių naudojamą praktiką su garantiniu įnašu.

„Į mus kreipiasi daugiausia tarptautinių reisų krovininių automobilių vairuotojų, kurie skundžiasi, kad darbo sutartyse jiems nustatomas minimalus darbo užmokestis, iš kurio dar darbdavys be jokių dokumentų atskaito į kaupiamą 1000 eurų garantinį įnašą, kuris atleidžiant turi būti grąžintas, tačiau dažnai negrąžinamas“, – prasitarė P. Grėbliauskas.

Liepė susimokėti už pavogtas padangas ir žibintus

Kalbėdamas apie kitas problemas, su kuriomis susiduria vilkikų vairuotojai, teisininkas paminėjo ir užmokesčio sistemą pagal nuvažiuotus su kroviniu kilometrus, dienpinigius. Konferencijos dalyvis pabrėžė, kad tokią sistemą draudžia teisės aktai, tačiau ši praktika ir toliau išplitusi.

Kaip dar didesnę bėdą, P. Grėbliauskas paminėjo atvejus, kai darbdaviai liepia vairuotojams pasirašyti kasos orderiuose už gautus pinigus, kurių iš tiesų darbuotojai negauna.

„Paskutinė blogybė – bendrovės nevykdo profesinės rizikos vertinimo, psichinės būklės įvertinimo tų vairuotojų, kurie priversti gyventi kabinose“, – tęsė teisininkas. Pagal Europos šalių susitarimą vairuotojai gali leisti poilsio dieną tam tikslui pritaikytoje kabinoje, tačiau Lietuvoje, kitaip nei Didžiojoje Britanijoje ar Lenkijoje, neįteisintas kompensacinis mokėjimas už nepatogumus nepateikus iš viešbučio ar motelio sąskaitos, kai darbdavys neužsako viešbučio ar motelio. Tuomet vairuotojai nakvoja automobilių saugojimo aikštelėse, vilkiko kabinoje.

P. Grėbliauskas papasakojo ir apie vieną pernai Darbų ginčų komisijoje nagrinėtą atvejį, kur už įvykusią vagystę savo turtu darbdavio reikalavimu turėjo atsakyti vilkiko vairuotojas.

Kaip pasakojo teisininkas, viena bendrovė komandiravo darbuotoją į Maskvą.

„Iškrovęs krovinį vairuotojas kartu su kitais sustojo pakelėje poilsiui. Naktį buvo pavogti priekabos atsarginiai ratai ir galiniai žibintai“, – kalbėjo P. Grėbliauskas.

Pasak jo, Darbo ginčų komisija tenkino darbdavio prašymą – priteisė iš vairuotojo 3662 Lt už pavogtus ratus ir žibintus, nors pagal šiuo metu taikomus materialinės atsakomybės reikalavimus turi būti įrodyta darbuotojo kaltė, priežastinis ryšys.

Dėl specifinės vilkikų vairuotojų padėties darbo rinkoje profesinė sąjunga „Solidarumas“ siūlė tarptautinių reisų vairuotojų darbo sutartis išskirti į atskirą darbo sutarčių rūšį, tačiau darbo grupė, ruošusi naujo Darbo kodekso pasiūlymus, į šį prašymą neatsižvelgė.

Mano, kad vairuotojai kol kas gyvena gerai

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos Socialinių reikalų komiteto atstovas Artūras Rutkauskas tiki, kad tolimųjų reisų vairuotojai šiandien gyvena gerai ir bijo, kad profesinės sąjungos, garsiai rėkdamos apie, jo nuomone, nepagrįstas bėdas, nepablogintų vairuotojų padėties.

„Atlyginimai mokami pagal tai, kaip nustatyta Vyriausybės normų – yra atlyginimas ir komandiruotpinigiai. Komandiruotpinigiai mokami, kad žmogus turėtų iš ko gyventi ir kompensuojama už kabinoje praleistą laiką“, – aiškino pašnekovas.

A. Rutkauskas taip pat tikino, kad kabinose vairuotojams sąlygos nėra jau tokios blogos – jie ten įsikūrę antrus namus ir gali puikiai praleisti laiką.

„Manau, profsąjungos dabar bando dirbti darbą, nes jų toks tikslas – ką nors pasakyti“, – teigė pašnekovas.

Pasak „Linavos“ atstovo, dabartinis vairuotojų apmokėjimo modelis yra pakankamai geras vairuotojų atžvilgiu.

„O visos aplinkybės, kurios dabar vyksta Europoje (Vokietijoje ir Prancūzijoje reikalaujama vilkikų vairuotojams mokėti pagal vietos darbo užmokesčio taisykles – red.), vežėjų verslui darosi nepalankios ir sakyčiau, vairuotojų situacijai šiandien yra nebloga, lyginant su kitomis lietuviškomis profesijomis“, – tęsė pašnekovas.

Kaip teigė vežėjų atstovas, atotrūkis tarp Europos ir Lietuvos atlyginimų būtent vairuotojų sektoriuje yra mažiausias. A. Rutkauskas prasitarė, kad vilkikų vairuotojai uždirba nuo 900 iki 1500–2000 eurų per mėnesį.

„Ar profsąjungos triukšmaudamos nepasieks, kad ir to neliks? Situacija sudėtinga – Rusijoje nekas, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos veržėjai metėsi į Europą, konkurencija labai stiprėja“, – apie susidariusią situaciją vežėjų sektoriuje kalbėjo „Linavos“ atstovas.

Poilsio pažeidimai gali sukelti riziką vairuotojų sveikatai

Valstybinė darbo inspekcija teigia transporto sektoriui teikianti daug dėmesio, nes tai viena rizikingiausių ekonominių veiklų tiek darbo teisės, tiek darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų atžvilgiu.

Darbo inspekcija pabrėžia ne tik vairuotojų bėdas, susijusias su apmokėjimo tvarka, bet ir darbo saugos. Nelaimės darbe, kai vairuotojai susižaloja ar net žūsta, susijusios ne tik su darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolės trūkumais, bet ir su darbo ir poilsio laiko pažeidimais.

„Pavargę darbuotojai tampa mažiau atidūs, skubėdami laiku pristatyti krovinius mažiau dėmesio skiria darbo saugumui. Siekiant sumažinti šias rizikas, pažeidimų prevencijai transporto įmonės darbo inspektorių tikrinamos ne tik reaguojant į darbuotojų skundus, bet ir planine tvarka“, – informuoja Darbo inspekcija.

Vis dėlto Darbo inspekcija pastebi, kad transporto įmonių darbuotojai gana aktyviai gina savo teises. Pernai iš 5 tūkst. darbo bylų, spręstų darbo ginčų komisijoje, apie ketvirtadalis buvo transporto įmonių darbuotojų bylos dėl išmokamo ne viso darbo užmokesčio, dienpinigių ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo.

Taip pat ištirti 158 skundai, kurių daugiausia buvo dėl darbo sutarties sudarymo, darbo užmokesčio ir darbo laiko.

Tikrintose įmonėse nustatyta daugiau nei 3,6 tūkst. pažeidimų: darbdaviams surašyti reikalavimai juos pašalinti, taikytos administracinės sankcijos.

Primena vairuotojams jų teises

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad vairuotojams svarbu žinoti jų teises.

Pirma, pabrėžiama, kad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus nenumatoma galimybė darbo sutartyje nurodyti, kad atlygis bus susietas su „nuvažiuotus kilometrus“. Tai draudžia ir europinės teisės dokumentai.

„Pasiųstam į komandiruotę darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis ir dienpinigiai už komandiruotėje išbūtą laiką pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų, vykstantiems į užsienio komandiruotes, patvirtinimo“, – informuoja inspekcija.

Taip pat tolimųjų reisų vairuotojams už darbą naktį turi būti mokamas pusantro karto padidintas tarifas.

Jei darbuotojas mano, kad yra pažeistos jo teisės ar darbdavys nesilaiko darbo sutartyje numatytų sąlygų, darbuotojas turi teisę kreiptis su rašytiniu prašymu į darbo ginčų komisiją.

Reikia atkreipti dėmesį, kad darbo ginčo byloje tiek darbuotojas, tiek darbdavys turi pagrįsti savo įrodymais.

„Jei tolimųjų reisų vairuotojas neturi galimybės pats surinkti ir pateikti tinkamų įrodymų apie faktiškai dirbtą laiką, darbo laiką nakties metu, viršvalandžius, tiksliai nurodyti šalis, per kurias važiavo būdamas komandiruotėje, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, prašydamas tokių duomenų pareikalauti iš kompetentingų institucijų (pvz., iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, atliekančios krovininių transporto priemonių vairavimo ir poilsio režimo kontrolę)“, – praneša Darbo inspekcija.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...