captcha

Jūsų klausimas priimtas

Naujasis VMI vadovas žada naujovių: rinks daugiau informacijos

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina aktyviau naudotis užsienio valstybių turima informacija apie gyventojų pajamas ir turtą, stiprinti institucijos analitinius gebėjimus, interviu DELFI tvirtina naujasis VMI vadovas Dainoras Bradauskas.
D. Bradauskas, T. Vinicko (BFL) nuotr.
D. Bradauskas, T. Vinicko (BFL) nuotr.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ketina aktyviau naudotis užsienio valstybių turima informacija apie gyventojų pajamas ir turtą, stiprinti institucijos analitinius gebėjimus, interviu DELFI tvirtina naujasis VMI vadovas Dainoras Bradauskas.

Jis pasisako už visuotinio sekimo įstatymu vadinamo Mokesčių administravimo įstatymo pataisų priėmimą, žada aktyviau traukti pinigus iš šešėlio.

Taip pat D. Bradauskas pripažino, kad VMI siūlo supaprastinti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą, kad būtų mažiau žmonių, kurie staiga sužino turintys primokėti mokesčių valstybei.

– Kokias sritis Jūs pats įvardytumėte kaip tobulintinas VMI veikloje?

– Drąsiai galiu pripažinti, kad šiandien VMI veikla yra vertinama teigiamai, tačiau būčiau blogas vadovas, jei nematyčiau, ką ir kaip galima tobulinti.

Be abejonės, VMI konsultacijos ir informacija mokesčių mokėtojams turėtų būti aiškesnė, tiksli ir suprantama, teikiamos elektroninės paslaugos – stabiliai veikiančios ir patogios.

Mokesčių mokėtojai, o ir patys mokesčiai šiandien nebeturi sienų, tad mokesčių administratorius, apribojęs savo veiklą šalies teritorija, negali tinkamai administruoti tiek verslo, tiek gyventojų mokesčių.

VMI jau šiemet automatiškai gaus daug duomenų apie mūsų šalies gyventojų pajamas ir turtą užsienyje. Ateityje tokios tarptautinės informacijos tik daugės, todėl itin svarbu didinti VMI analitikų kompetencijas.

Jų įžvalgos, tiksli rizikingų mokesčių mokėtojų atranka privalo svariai padėti auditoriams proporcingai ir efektyviai taikyti kontrolės procedūras mokestinių prievolių nesilaikančių mokėtojų atžvilgiu.

Norėčiau akcentuoti, kad stiprinsime konstruktyvų bendradarbiavimą su Finansų ministerija, ko anksčiau labai trūko.

Jau pradėjome ir tęsime bendrą darbą su „Sodra“, VDI, kitomis institucijomis, atsisakant bet kokių nesveiko konkuravimo prielaidų. Atnaujinsime prigesusį dialogą su verslo asociacijomis ir kitais partneriais. Kasdienė VMI veikla turėtų tapti išmaniųjų technologijų diegimas ir maksimaliai efektyvus resursų panaudojimas.

– Finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad naujasis VMI vadovas turės veikti ryžtingai, siūlydamas kitas mokesčių administravimą gerinančias priemones ir siekdamas jas įgyvendinti. VMI sulaukia kritikos dėl PVM nesurinkimo. Kokias priemones siūlysite?

– Kartu su Finansų ministerija jau pradėjome šias priemones įgyvendinti, pavyzdžiui, PSF projektą. Netrukus VMI, siekdama gerinti biudžeto pajamų surinkimą ir operatyviau gauti informaciją, padėsiančią objektyviau įvertinti verslo būklę realiuoju laiku, pradės rinkti PVM sąskaitų faktūrų registrus iš mokesčių mokėtojų, kurių rodikliai kelia susirūpinimą. Tai leis VMI kone realiu laiku stebėti rizikingų mokesčių mokėtojų sandorius, kontroliuoti, kad mokesčiai už juos patektų į biudžetą.

Estijos praktika patvirtina tokios veiklos efektyvumą ir teigiamą įtaką PVM administravimo gerinimui. Nurodymus pateikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis VMI duos 7 tūkst. mokesčių mokėtojų 6 mėnesių laikotarpiui. Vėliau nurodymai galės būti pateikti kitiems mokėtojams.

Noriu pažymėti, kad tinkamam ir efektyvesniam mokesčių administravimui būtinos ne tik tikslios kontrolės priemonės, bet ir pagalba mokėtojams bei aiškus ir suprantamas komunikavimas bei konsultavimas. Iki metų pabaigos kartu su Sodra planuojame sukurti vieną deklaraciją GPM ir VSD įmokoms deklaruoti bei sukurti visą deklaravimo procesą.

Na, o šių metų VMI kontrolės srities prioritetai yra PVM, akcizų administravimas, platesnio masto didžiųjų mokesčių mokėtojų kontrolė, kurios metu ypatingas dėmesys bus skiriamas agresyvaus planavimo bei mokesčių vengimo schemų atskleidimui, rizikingų asmenų, valdančių didelės vertės turtus (įmonių grupių savininkų, akcininkų, direktorių) tikrinimai, bendri VMI ir „Sodros“ tikrinimai, nauji kontrolės projektai „Sportas“, „Mediena“.

VMI taip pat planuoja sugriežtinti į Lietuvą atvežamų cigarų bei cigarilių tarifinio klasifikavimo kontrolę, siekiant išsiaiškinti ar minėti gaminiai pagrįstai apmokestinami mažesniais akcizų tarifais.
Šiemet vertinsime, ar teisėtai ir pagrįstai kompanijos savo darbuotojams 2014 metais išmokėjo 45 mln. litų neapmokestinamųjų išmokų per gyvybės draudimo ir sveikatos draudimo įmokas.

– Gal Lietuvai reikėtų ir kitokių paprasčiau administruojamų mokesčių, pavyzdžiui, TVF siūlomo visuotinio NT ar automobilių mokesčio?

– Sprendimus dėl naujų mokesčių ar esamos apmokestinimo tvarkos priima ne VMI. Tačiau norėčiau pažymėti, kad priimant sprendimus dėl mokesčių, būtina atsižvelgti tiek į mokėtojų, tiek į šalies interesus.
Mano žiniomis, administruodami nekilnojamojo turto mokestį, taikant įvairias išlygas, lengvatas ir pan., su sunkumais susiduria ne vienos šalies mokesčių administratorius. Tad ypač svarbu, kad bet kokia mokesčių tvarka turi būti kuo paprastesnė.

– VMI šiemet imasi diegti išmaniąją mokesčiu administravimo sistemą (i.MAS). Ką ji pakeis ir kokių rezultatų laukiama?

– Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių i.MAS kūrimą, yra didelis mokesčių slėpimo ir sukčiavimo atvejų bei neapskaitomos ekonomikos mastas. Remiantis įvairių šaltinių tyrimais, šiuo metu neapskaitytos ekonomikos mastas Lietuvoje siekia 26-33 proc. BVP.

Reikšmingą šešėlinės ekonomikos dalį sudaro nesąžiningų mokesčių mokėtojų veiksmai: prekių tiekimas ir paslaugų teikimas nesumokant mokesčių, ekonominės veiklos slėpimas. i.MAS diegiami sprendiniai prisidės sprendžiant šešėlinės ekonomikos problemą, bus stiprinama mokesčių mokėtojų pažeidimų prevencija bei skatinamas mokesčių mokėtojų sąmoningumas ir tarpusavio kontrolė, tuo pačiu mažinant administracinę naštą mokesčių mokėtojams.

Vienas svarbiausių i.MAS sukūrimo rezultatų – lygios konkurencijos sąlygų užtikrinimas sąžiningam verslui, galimybių įgauti konkurencinį pranašumą bei išvengti mokesčių mažinimas.

Pirmajame etape (iki 2016 m. pabaigos) planuojama įdiegti elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) ir elektroninių važtaraščių (i.VAZ) posistemius bei įsteigti Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centrą.

– Seime pritarimo nesulaukia Mokesčių administravimo įstatymo pataisos, dar vadinamos visuotinio sekimo pataisomis. Kaip pats jas vertinate?

– Šiuo metu Mokesčių administravimo įstatyme yra numatyti platūs mokesčių administratoriaus įgaliojimai gauti įvairią informaciją iš mokesčių mokėtojų bei trečiųjų asmenų.

Tačiau VMI nuomone, esamas reglamentavimas nesudaro visų prielaidų užtikrinti optimalų mokesčių administratoriui būtinos standartizuotos informacijos periodiškam pateikimui. VMI ši informacija ypač svarbi analizuojant mokesčių nedeklaravimo ir nemokėjimo riziką.

Svarbu pažymėti, kad tokios informacijos poreikis svarbus ne tik vidiniam mokesčių administravimui, tačiau yra susijęs su artimiausiu metu ES ir pasaulyje įvyksiančiomis permainomis, susijusiomis su mokesčių surinkimui svarbios informacijos automatiniu apsikeitimu tarp skirtingų šalių mokesčių administratorių. Tad labai tikimės šių pataisų priėmimo.

– Lietuvių tolerancija šešėlinei ekonomikai įvardijama kaip didelė. Jūsų nuomone, kaip tai galima būtų pakeisti?

– Atsakydamas į šį klausimą norėčiau remtis apklausų, atliktų 2014 metais duomenimis. Pagrindinės priežastys, kurias respondentai vardina pateisindami arba iš dalies pateisindami mokesčių nemokėjimą, yra mokesčių politika, sunki ūkio subjektų finansinė padėtis, siekis gauti asmeninės naudos, korupcija bei neefektyvus viešųjų išteklių panaudojimas. Taip pat respondentai linkę pateisinti mokesčių nemokėjimą dėl nežinojimo ar neišmanymo.

Apklausų dalyvių nuomone, sąžiningiau mokėti mokesčius paskatintų mokesčių mažinimas, efektyvus arba teisingas mokesčių paskirstymas bei skaidrumas, korupcijos mažinimas, visuomenės išprusimo skatinimas, švietimas, moralinių nuostatų ugdymas ir tik nedidelė respondentų dalis linkę pritarti griežtesnei mokesčių mokėtojų kontrolei bei bausmių už mokesčių vengimą griežtinimui.

Įdomu tai, kad VMI užsakymu vykdytoje apklausoje, buvo pateiktas klausimas, ką žmogus rinktųsi: mokėti pilną kainą ir gauti pirkimo dokumentus, ar mokėti mokesčio suma mažesnę kainą, bet pirkimo dokumentų negauti.

Didžioji dalis (62 proc.) respondentų rinktųsi mokėti pilną kainą ir gauti pirkimo dokumentus, nei atvirkščiai. Dar didesnė dalis gyventojų rinktųsi mokėti visą kainą, jei jų pirkimo čekis būtų registruojamas ir dalyvautų loterijoje, kurioje per mėnesį atsitiktinai būtų atrenkama 1000 čekių ir jų suma būtų kompensuojama.

Tokia galimybė motyvuotų beveik 75 proc. respondentų mokėti visą kainą (nuostatos sumokėti mokesčius pokytis siektų apie 13 proc. punktų).

– Įvairios finansų įstaigos ir pati Finansų ministerija pablogino ekonomikos augimo prognozes šiems metams, todėl bus sprendžiama, ar peržiūrėti biudžetą, ar daugiau skolintis. Kokį mokesčių nesurinkimą prognozuojate ir kaip spręsite šį iššūkį?

– Kaip jau minėjau, vienas svarbiausių pokyčių VMI veikloje – aktyvus ir konstruktyvus bendradarbiavimas su Finansų ministerija. VMI analitikai kasdien stebi biudžeto įplaukas, šalies ūkio pokyčius, pasikeitimus verslo sektoriuose. Mūsų analitikai dirba kartu su Finansų ministerijos specialistais, vertina įplaukų pokyčius ir prognozes.

Bet kuriuo atveju, dėl ekonomikos augimo galimai sumažėjusias pajamas VMI sieks kompensuoti įgyvendindama mokesčių administravimą gerinančias priemones. VMI, ištraukdama iš „šešėlio“ neapskaitytas pajamas ir atitinkamai nesumokėtus mokesčius, sieks užtikrinti PVM ir kitų mokesčių surinkimo planų įvykdymą.

– Kasmet kartu su preliminariomis deklaracijomis atsiranda ir nepatenkintų žmonių, kurie sužino, kad turi primokėti GPM dėl jiems taikyto per didelio NPD. Kokia yra Jūsų nuomonė apie NPD taikymą? Galbūt šią sistemą reikėtų daryti paprastesnę ir lengviau suprantamą?

– Mokesčių administratorius dėl NPD taikymo mechanizmo supaprastinimo šiemet pateikė Finansų ministerijai specialistų pasiūlymus.

Kaip vienas iš galimų variantų pasiūlyta pakeisti įstatymą, nustatant NPD kalendoriniais metais darbovietėje taikyti tik mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o kiti gyventojai galėtų metinį NPD prisitaikyti ir susigrąžinti mokesčio permoką, deklaruodami praėjusių metų pajamas.

Kitas variantas – kalendoriniais metais taikyti sumažintą NPD visiems gyventojams (kuriems jis apskaičiuojamas pagal formulę), kad, metams pasibaigus, jiems neatsirastų pareiga primokėti pajamų mokestį.

– Iškart po paskelbimo, kad tapsite VMI vadovu prasidėjo diskusija, kad esate įtakingo socialdemokrato Broniaus Bradausko, vadovaujančio Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK), sūnus. Dėl galimo interesų konflikto B. Bradauskas nebevadovaus BFK. Ar ateityje negali iškilti interesų konflikto?

– Esu pasakęs ir dar kartą galiu tik pakartoti, kad nekomentavau ir nekomentuosiu politikų diskusijų, jei tai nėra susiję su VMI ar mano darbine veikla.

– Ankstesnis VMI vadovas Modestas Kaseliauskas buvo atleidęs savo pavaduotoją Vilmą Vildžiūnaitę. Teismas ją sugrąžino į darbą. Kaip vertinate šią kolegę ir ar ketinate dirbti komandoje? Galbūt planuojate komandos pakeitimų?

– Taip, be abejonės, VMI komandoje turi būti pokyčių, siekiant kuo efektyvesnės VMI veiklos, privalome, kad institucija pritrauktų kuo daugiau profesionalų darbuotojų, specialistų, gebančių suprasti, padėti smarkiai besivystančiam verslui, kartu ir sugebančių administruoti jų mokesčius.

Tai nėra ypač lengva, nes viešasis sektorius negali konkuruoti su privačiu savo pasiūlymais darbuotojais, tačiau mokymams, kompetencijų stiprinimui skirsime ypatingą dėmesį. V. Vildžiūnaitė yra mano pavaduotoja, man jos kompetencija klausimų nekelia.

DELFI primena, kad D. Bradauskas VMI dirba 24-erius metus, prieš laimėdamas vadovo konkursą jis buvo viršininko pavaduotojas. D. Bradauskas yra įtakingo socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus, kuriam dėl sūnaus pasikeitusių pareigų teko palikti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo postą ir tapti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku. VMI vadovo kėdė atsilaisvino, kai R. Šadžius nusprendė antrajai kadencijai nebeskirti M. Kaseliausko. VMI viršininko kadencija trunka ketverius metus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...