captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbuotojai, kurių tragiškai trūksta

Nors Lietuvoje nedarbas mažėja, darbdaviai vis vardija, kokio personalo jiems stinga. Šiemet be keletą metų iš eilės minimų informacinių technologijų (IT), inžinerijos ir pramonės specialistų, vardijami ir slaugytojai bei įvairių specialybių gydytojai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nors Lietuvoje nedarbas mažėja, darbdaviai vis vardija, kokio personalo jiems stinga. Šiemet be keletą metų iš eilės minimų informacinių technologijų (IT), inžinerijos ir pramonės specialistų, vardijami ir slaugytojai bei įvairių specialybių gydytojai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas dėsto, kad verslui brangiai kainuoja darbuotojų stygius.

„Yra didžiulis IT specialistų badas, manau, situacija nepasikeis ir artimiausiu metu. Trūksta sistemų administratorių, programuotojų, kitų specializacijų IT darbuotojų. Pramonei nepakanka ir inžinerinių specialybių žmonių: pradedant nuo turinčių profesinį išsilavinimą ir baigiant turinčiais aukštąjį“, – dėstė jis.

Paklaustas, kokie atlyginimai siūlomi šių sričių darbuotojams, S. Besagirskas skaičiuoja, kad atlyginimai kyla nuo 1 tūkst. eurų „į rankas“.

„Bet kai šių specialistų nėra, belieka tik persivilioti iš konkurentų, todėl jų atlyginimai yra dar labiau pakelti“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak jo, šių sričių specialistų algas kelia ne tik jų stygius Lietuvos rinkoje, bet ir konkurencija su Europos Sąjungos įmonėmis.

„Jeigu specialistas yra geras ir moka anglų kalbą, jis nesunkiai susiranda darbo Europoje, – sako S. Besagirskas. – Kiek lankau įmonės, nepamenu, kad vadovas būtų nepasakęs, kad trūksta vieno ar kito darbuotojo. Didžioji dalis įmonių sako, kad užsakymų yra kiek nori, nes subrangovams darbo yra daug, tik klausimas, kiek jų pavyks įgyvendinti.“

Priėmus sprendimą Lietuvoje atnaujinti šauktinių kariuomenę, verslininkai komentavo, kad IT specialistų neturi kuo pakeisti.

„Tokie darbuotojai kaip programuotojai mums nepaprastai svarbūs ir brangūs, jų rinkoje labai trūksta, tad nėra ir ką kalbėti“, – tuomet sakė elektroninių sprendimų įmonės „EVP international“ generalinis direktorius Kostas Noreika.

Lietuvos verslo konfederacijos „ICC Lietuva“ generalinis direktorius Algimantas Akstinas vardija, kad stinga ne tik IT specialistų, bet ir darbuotojų, kurie gebėtų valdyti įvairias elektronikos priemones, kompiuterines programas, rinkti ir analizuoti reikiamus parametrams.

„Trūksta ir profesinių kompetencijų, pavyzdžiui, inžinierių – chemikų, geodezininkų, tradicinė pramonė stokoja tiek su automatinėmis linijomis gebančių dirbti žmonių, tiek aukštųjų technologijų specialistų, kurie galėtų dirbti mokslo tiriamuosiuose institutuose arba įmonėse, kurios vykdo techninę – eksperimentinę plėtrą. Lietuvoje pagrindinė pramonė yra ne iškasenų, todėl reikia turėti analitikų ir technologų“, – vardijo pašnekovas.

Paklaustas, kokie jiems siūlomi atlyginimai, A. Akstinas teigė, kad tai priklauso nuo žmogaus kvalifikacijos ir patirties, o reikiamo žmogaus neradus, investuojama į darbuotojo mokymą.

Darbuotojų stinga ne tik pramonei ar verslui

Darbdavių atstovai vis garsiau kalba, kad stinga ir slaugytojų, mokytojų, tolimųjų reisų vairuotojų.

„Artimiausiu metu pristigsime slaugos specialistų, nes Lietuvoje visuomenė senėja, o šiuos srities specialistus perperka Persų įlankos šalys, Azijos šalys, jau net nekalbu apie turtingesnę Vakarų Europą. Jau reikia pradėti galvoti, kas tokias nišas užims: ar pakaks savo žmonių, ar reikės liberalizuoti Darbo kodeksą ir migracijos įstatymus, kad tokių žmonių atsivežtume iš šalių su pigesne darbo jėga“, – kalbėjo A. Akstinas.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas DELFI komentavo, kad Lietuvoje slaugytojų stinga jau kurį laiką ir to priežastis – atlyginimai: jei Lietuvoje slaugytojų atlygiai siekia 400-500 eurų neatskaičius mokesčių, kai Vokietijoje – jau 1,5-2 tūkst. eurų.

„Be to, iki 2000 m. buvo labai stipriai sumažintas gydytojų paruošimas, o gydytojas mokosi 10 metų, patirties įgyja dar per 5-erius metus, tad dar dabar jaučiami tokio sprendimo padariniai. Trūksta ne tik slaugytojų, rajonuose stinga visų specialybių gydytojų. Kitas iššūkis – dirbantys gydytojai yra vyresnio amžiaus, tad ir jiems reikia ruošti pamainą“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Akstinas sako, yra specialistų, kurių iš užsienio neatsiveši, tai – mokytojai, jų trūkumas taip pat ryškėja.

Be to, A. Akstinas atkreipia dėmesį, kad specialistai, mokantys ne vieną užsienio kalbą, darbdavių yra kur kas labiau pageidaujami: pavyzdžiui, paslaugų centruose reikia ne vieną užsienio kalbą mokančių finansininkų.

„Nepakanka ir vilkikų vairuotojų, nes ne visi pretendentai gali dirbti šį darbą, – kalbėjo S. Besagirskas. – Kokybiškai dirbančių socialinės ir humanitarinės srities darbuotojų taip pat visada reikia, tačiau vertinant statistiškai, rinkoje jau yra susidaręs jų perviršis. Mes pastebime, kad net kai paskelbiame konkursą dėl ekonomistų praktikos, į vieną vietą yra daugiau nei po kelis pretendentus – tai jau daug ką pasako.“

Anot jo, turizmo srities specialistai skundžiasi, kad trūksta skandinaviškai kalbančių žmonių, kurie galėtų vesti ekskursijas, pasakoti atvykusiems svečiams apie Lietuvą.

„Verčiamasi su anglų kalba, nes trūksta ir vertėjų, ir gidų, ir administratorių, kurie mokėtų skandinavų kalbas. Tai nėra didelė problema, bet, manau, jei rinkoje atsirastų dar keli šimtai žmonių, mokančių skandinavų kalbas, jie lengvai rastų darbą“, – mano S. Besagirskas.

Pasak jo, stinga ir tekstilininkų.

„Kartais tekstilės įmonės moka tokius atlyginimus, kad sunku patikėti. Ši sritis yra nuvertinta ir atrodo, kad žmonės tik minimumus uždirba. Bet palaipsniui Lietuvoje atsiranda inovatyvios tekstilės bendrovės ir galima prognozuoti jų augimą: Suomijoje, kur darbo užmokestis yra daug didesnis, tekstilės sektorius yra labiau išsiplėtotas“, – kalbėjo S. Besagirskas.

Nedarbas ir atlyginimai

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šių metų balandžio 1 d. šalyje buvo registruota 165,9 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 9,1 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Registruotas nedarbas per mėnesį sumažėjo  0,5 proc. punkto, o palyginti su 2014 m. balandžio 1 d. – 1,7 proc. punkto.

Pernai daugiausiai bedarbių specialistų buvo verslo paslaugų agentai, politikos ir administravimo
specialistai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, teisininkai.

Darbdaviai ieškojo pardavimų atstovų, verslo paslaugų vadybininkų, slaugos specialistų, technologijų ir gamybos inžinierių.

Bedarbiais buvo ir kvalifikuoti darbininkai: dailidės ir staliai, žemės ir miškų ūkio įrenginių operatoriai, apsaugos darbuotoja. O stigo sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, siuvėjų, kailininkų ir kepurininkų, kepėjų ir konditerių.

Statistikos departamento duomenimis, didžiausias algas (daugiau nei 2 500 eurų) uždirbančių žmonių daugiausia didmeninės ir mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse. Tokių darbuotojų nėra daug: 2013 m. statistikai jų suskaičiavo kelis tūkstančius.

Pagal veiklos sritis, 2014 m. III ketv. duomenimis, po daugiau nei 1 000 eurų vidutiniškai uždirba chemikalų ir chemijos pramonės, vaistų ir farmacijos, elektros gamybos ir perdavimo, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, piniginio tarpininkavimo, lėšų pensijoms kaupimo ne „Sodroje“, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios srities specialistai.

2013 m. Lietuvoje daugiausia visą darbo laiką dirbusių darbuotojų ir gavusių minimalų darbo užmokestį buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (25,2 tūkst.), apdirbamosios gamybos (16,7 tūkst.) ir švietimo (14,3 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.

Minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje yra 300 eurų su mokesčiais, juos atskaičius yra apie 252 eurus.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close