captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ruošiamas naujas mokestis stabdys chaotiškas statybas

Tiek įmonės, tiek gyventojai statydami namus turės savo lėšomis įrengti reikiamą infrastruktūrą, už kurią dalis pinigų vėliau jiems bus kompensuojama iš kitų surinktu specialiu mokesčiu.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Tiek įmonės, tiek gyventojai statydami namus turės savo lėšomis įrengti reikiamą infrastruktūrą, už kurią dalis pinigų vėliau jiems bus kompensuojama iš kitų surinktu specialiu mokesčiu.

Tokios nuostatos yra numatytos Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte, kurį parengė Aplinkos ministerijos suburta darbo grupė. Šiuo metu jis pateiktas institucijų derinimui, vėliau keliaus į Seimą ir Vyriausybę.

Projekte numatyta, kad infrastruktūros plėtros įmoką turės mokėti visi statantys namus ar kitus nekilnojamojo turto objektus. Savivaldybės nustatys įmokos tarifą, teritorijas ir atvejus, kada jis bus taikomas.

Šiuo metu verslininkai turi investuoti į statomo kvartalo infrastruktūrą, tačiau privatiems gyventojams tokia prievolė negalioja.

Taigi jei projektui bus pritarta, įmonės išloš, nes išlaidas dalinsis su kitais, tačiau išaugs privačių asmenų statybos sąnaudos, nes jie turės prisidėti prie infrastruktūros.

Tuo metu savo išvadas pateikusios kai kurios institucijos rašo, kad joms trūksta aiškumo, kaip viskas veiks.

Kelią teks įrengti net ir statant vidury laukų

Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas tvirtino, kad įstatymu siekiama pažaboti nevaldomą plėtrą.

„Šiandien Lietuvoje mes galime statyti didžiulėse teritorijose, savivaldybių planuose numatyta didžiulė plėtra, kuri nebeatitinka šiandienos realijų, nes žmonės iš Lietuvos išvažiuoja, gyventojų mažėja. Pavyzdžiui, Klaipėda ir Kaunas yra praradę po 20 proc. gyventojų, o mes vis dar statome į laukus. Jeigu mes nepradėsime planuoti infrastruktūros plėtros, mes nebepajėgsime jos išlaikyti ir už ją mokėti. (…) Dabar plėtra yra nevaldoma“, - DELFI sakė jis, pridūręs, kad visame pasaulyje galioja panašūs įstatymai.

Pasak pašnekovo, dabar gyventojams statant vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus nėra reikalavimo įrengti atitinkamą infrastruktūrą.

„Pavyzdžiui, mes galime vidury laukų statyti gyvenamąjį namą ir niekas iš savininko nepareikalaus įrengti kelią. O šiame įstatymo projekte yra numatyta, kad prieš gaudamas leidimą statyti žmogus įsipareigotų įrengti reikiamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelią. Kai jį žmogus įrengia iš naujai prisijungiančių vartotojų prie to kelio bus kompensuojama žmogui, kuris jį įrengė iki tokio dydžio, kokį mokestį jis turėtų pats sumokėti“, - sakė M. Narmontas.

Įstatymo projektu taip pat siekiama atgrasyti žmones nuo statybų laukymėse, kur nėra kelių.

„Pavyzdžiui, jeigu jūsų įsikuriate 5 km nuo pagrindinio kelio ir jums reikės nutiesti 5 km žvyrkelio, tai jums tai kainuos gal 100 tūkst. Lt (apie 30 tūkst. eurų), tai jūsų mokestis, pavyzdžiui, būtų 1 tūkst. Lt (apie 300 eurų), o 99 tūkst. Lt (28 tūkst. eurų) jūs atgautumėte tada, kai prie to kelio jungsis nauji gyventojai. Taip, tai gali niekada neįvykti. Čia yra tam tikra rizika, kai statote neperspektyvioje vietoje. Mūsų vienas tikslų ir buvo, kad žmonės pradėtų galvoti ir kad panaikintume tą chaosą, kuris yra dabar, kad žmonės keltųsi gyventi arčiau jau sukurtos infrastruktūros“, - komentavo M. Narmontas.

Įstatymo projekte yra numatyta, kad savivaldybės numatys įmokos tarifą, galės jį diferencijuoti pagal teritorijas, atleisti tam tikras grupes nuo mokesčio.

„Mes to nevadinime mokesčiu, o vadiname kompensacija. Kiekvienas statydamas naują statinį turėtų susimokėti mokestį pagal savivaldybės nustatytą tarifą, kuris dauginamas iš statomų kvadratinių metrų. Šis mokestis gali būti mokamas ir natūra, pavyzdžiui, žmogus gali suplanuoti, suprojektuoti kelią, šaligatvius. Kitaip sakant, suteikiama galimybė natūra padengti mokestį“, -s akė pašnekovas.

Projekte rašoma, kad savivaldybės savo planuose galės numatyti urbanizuotas teritorijas, kuriose bus išskiriamos prioritetinės teritorijos, o ten savivadybė įsipareigos vystyti socialinę, inžinerinę infrastruktūrą, o neurbanizuojamose teritorijose infrastruktūra plėtrojama privačių asmenų iniciatyva ir lėšomis.

„Bėda yra tai, kad žmonės pas mus nėra sąmoningi, jie perka žemę, kur pigiausia, bando pasistatyti kuo pigiau, o tada visų paslaugų prašo iš savivaldybės. Yra buvę keletas atvejų, kai ugniagesių mašina įklimpo kelyje ir negalėjo užgesinti sodybos, taip pat yra nuskambėję keletas atvejų, kai greitosios pagalbos automobiliai negalėjo privažiuoti, nes keliai buvo nenuvalyti. Kas dėl to kaltas? Valstybė viena ranka leidžia plėtrą, o paslaugų užtikrinti negali“, - pridūrė M. Narmontas.

Įstatymo projekte numatyta, kad infrastruktūros plėtros įmokos tarifą nustato ir tvirtina savivaldybės taryba.

Pasak jo, savivaldybės turės teisę tokio mokesčio netaikyti, pavyzdžiui, mažosioms savivaldybėms neapsimokės jo rinkti, nes administravimas kainuos daugiau nei mokestis. Taip pat bendrijoms suteikiama teisė pačioms kurti ir valdyti infrastruktūrą.

Tokia mokesčio tvarka bus naudinga juridiniams asmenims, kurie stato kvartalus.

„Pagal dabar galiojančią tvarką, neišvystytame sklype atėjęs investuotojas pastato daugiabučius, investuoja 5 mln. Lt į infrastruktūrą ir parduoda butus, įtraukęs šias išlaidas. Antras atėjęs investuotojas jau naudojasi sukurta infrastruktūra ir butus pardavinėja pigiau. Taip išeina, kad dabar pirmas atėjęs pralošia, dabartiniame projekte atsiranda kompensavimo mechanizmas“, - aiškina pašnekovas.

Įstatymo projekte kalbama apie nuo savivaldybių priklausančią infrastruktūrą: kelius, vandens tiekimą, nuotėkas, šilumos tinklus. Taip pat užsimenama apie socialinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, viešąsias erdves, tačiau jų įrengimas ir kompensacija už jas nedetalizuojami.

Neaišku, kaip bus skirstomi pinigai

Lietuvos statybininkų asociacijos teisininkas Andrius Raščius sakė, kad įstatymu siekiama skatinti darnią infrastruktūros plėtrą bei investicijas.

„Šiuo metu plėtotojai susiduria su problema, kad reikia investuoti daug lėšų į viešąjį interesą sudarančios infrastruktūros plėtrą, reikia išplėsti sklypus, tartis su privačiais savininkais, investuoti didžiules sumas, o nėra mechanizmo, kaip galima atgauti šias lėšas. Norima sukurti mechanizmą, kuris skatintų juos tai daryti ir kompensuotų dalį išlaidų“, - DELFI komentavo jis.

Teisininko nuomone, silpniausia įstatymo projekto vieta yra teisingas infrastruktūros mokesčio apskaičiavimas, surinkto mokesčio administravimas bei jo paskirstymo prioritetų nustatymas.

„Šiuo metu siūloma, kad surinkta įmoka keliautų į specialų fondą, kurį administruos savivaldybės. Iš šio fondo savivaldybės finansuos ir kompensuos infrastruktūros plėtrą. Dabar kol kas trūksta aiškumo, kaip bus skirstomi pinigai, kas bus jeigu jų neužteks. Pats kompensavimo modelis nėra iki galo aiškus“, - kalbėjo A. Raščius.

Pasak jo, kyla klausimų ir dėl socialinės infrastruktūros plėtros, nes projekte apie ją užsimenama, bet nedetalizuojama.

Lietuvos savivaldybių asociacijos išvadoje rašoma, kad projektui trūksta aiškumo.

„Įstatymo projekto struktūra neišryškina kokiems infrastruktūros objektams taikomas įstatymas, nepakankamai aiški savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka, neapibrėžta infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo prievolė“, - rašoma išvadoje.

Lietuvos nekilnojamojo turto vystytojų asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad šis įstatymas buvo lauktas ir asociacija buvo viena iš jo iniciatorių.

„Tai yra civilizuotas būdas investuotojams prisidėti prie miesto kūrimo, nes natūralu, kad sukuriant NT, reikia ir jį aptarnaujančios infrastruktūros. Tam tikri sprendimai, kurie dabar yra didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje renkamas 15 Lt nuo statomo kvadratinio metro yra hibridiniai ir nelabai teisėti būdai, kuriais savivaldybė rinkdavo pajamas. Mes siekiame, kad būtų vieningas, civilizuotas ir visiems lygias sąlygas sukuriantis mokestis“, - apie planuojamą mokestį sakė jis.

Įstatymo projekte siekiama, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close