captcha

Jūsų klausimas priimtas

SADM ir A. Sysas atsikirto D. Grybauskaitei: reformos reikia

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad, norint įgyventi socialinio draudimo reformą, reiktų didinti mokesčius, nes ji kainuotų per milijardą eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog jos parengtam Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės. Neigiamai apie Prezidentės poziciją atsiliepė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, kad, norint įgyventi socialinio draudimo reformą, reiktų didinti mokesčius, nes ji kainuotų per milijardą eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog jos parengtam Socialiniam modeliui įgyvendinti ir Lietuvos žmonių gerovei užtikrinti naujų mokesčių nereikės. Neigiamai apie Prezidentės poziciją atsiliepė ir Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Mokslininkai siūlo tiesiog protingiau perskirstyti šiuo metu surenkamas lėšas. Mokslininkų siūlymas – bazinės pensijos surinkimą ir mokėjimą per 10–12 metų iš „Sodros“ perkelti į valstybės biudžetą. Atitinkamai pamažu mažinant „Sodrai“ mokamą pensijų įmokos tarifą (12 proc. per 12 metų). Mokesčiai nedidės, paprasčiausiai siūloma tobulinti jų surinkimą. Toks žingsnis leistų „Sodrai“ sukurti kaupiamąjį fondą ir iš jo nuolat didinti pensijas“, – aiškinama pranešime.

Ministerija pabrėžia, kad Socialinį modelį kūrę mokslininkai siūlo į vieną visumą sujungti keturis ramsčius, ant kurių tvirtai ir stabiliai laikytųsi visa Lietuvos socialinė sistema: darbo santykius, užimtumo skatinimą, tvaresnį socialinį draudimą ir skurdo mažinimą. Mokslininkų siūlymai apima darbo jėgos apmokestinimo mažinimą, pagrindinės (bazinės) pensijos finansavimą ir mokėjimą iš valstybės biudžeto, rezervo fondo sukūrimą, socialinio draudimo gavėjų ir atitinkamai mokėtojų rato plėtrą.

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius ir vienas iš Socialinio modelio autorių Romas Lazutka sakė, kad naujų mokesčių tikrai nesiūlomą: „Siūloma vienus mokesčius (įmokas „Sodrai“) mažinti, o kitus didinti, t.y. iš dalies pakeisti vienus mokesčius kitais“.

Ekonomistas aiškino, kad įmokos „Sodrai“ šiuo metu yra labai didelė našta darbo užmokesčiui, ypač mažesnius atlyginimus gaunantiems darbuotojams. „Tai yra viena iš priežasčių, kodėl algos kartais mokamos „vokeliuose“, – LRT.lt sakė jis.

R. Lazutkos teigimu, geras būdas šią problemą išspręsti yra finansuoti pagrindinę pensijos dalį iš valstybės biudžeto. Tada „Sodros“ įmoką būtų galima sumažinti, tai būtų ir teigiamas postūmis darbo rinkai.

Lėšas pensijų mokėjimui ekonomistas siūlo surinkti iš kitų mokesčių, kurie Lietuvoje yra nedideli: gyventojų pajamų didelėms pajamoms, pelno, turto ir kitų. „Pasiūlytai socialinio draudimo reformai neprieštarauja ir darbdaviai bei bankų analitikai, su kuriais turėjome susitikimų““, – pastebėjo R. Lazutka.

A. Sysas: Prezidentės poziciją vertinu blogai

Prezidentės siūlymą priimti tik darbo santykius liberalizuojančias įstatymų pataisas, bet ne tas, kurios apima socialinį draudimą, A. Sysas pavadinu blogu, nes visą Socialinį modelį reiktų suvokti kaip bendrą projektą.

„Socialinio draudimo dalis netgi svarbesnė, nes apima visus Lietuvos gyventojus“, – LRT.lt aiškino jis.

Seimo vicepirmininkas sakė, kad socialinio draudimo sistema yra valstybės pamatas, tačiau siūlomame Socialiniame modelyje jis pasigedo konkrečių tikslų: „Kai mes siūlome reformas, juos visada nurodome – norime, kad būtų mažinama socialinė atskirtis, mažėtų skurdas“.

A. Sysas pastebėjo, kad, jo manymu, mažiau svarbus Darbo kodeksas sulaukia daugiau aistrų visuomenėje, o taip yra, nes darbo santykiai yra labai jautri sritis.

„Kartais atrodo, kad darbdaviai neskaitė siūlomų pataisų, nes vienbalsiai joms pritaria, nors ten yra naujų reikalavimų ir jiems, pavyzdžiui, skirti 5 dienas darbuotojų apmokymams, – svarstė Seimo narys. – Jie turbūt galvoja, kad turės vykdyti tik tas nuostatas, kurios jiems patinka, „mandravoja“, blefuoja.“

Be to, jis skeptiškai įvertino patį ketinimą liberalizuoti darbo santykius: „Galima pagalvoti, kad tą padarius Lietuvoje įsigalės grožis ir gėris“. A. Sysas pabrėžė, kad būtina apsaugoti šiandien ir taip labai ribotas darbuotojų teises.

Abejoja Trišalės tarybos nauda

D. Grybauskaitė, be kita ko, palinkėjo iš profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų ir Vyriausybės atstovų sudarytai Trišalei tarybai rasti kompromisą dėl naujojo Darbo kodekso.

Lig šiol tam labiausiai priešinosi profsąjungų atstovai ir sakė, kad siūlomi pakeitimai darbuotojus paverstų įrankiais, būtų sumažintos jų teisės ir klausė, kodėl jie turėtų sutikti su tuo, kas jiems kenkia. Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas klausė, kur jie tai mato.

„Apie kokius įrankius kalbama? Reiktų pastebėti, kad diskusijose jie to nepagrindžia. Naujame Darbo kodekse kaip tik į darbuotoją žiūrimą kaip į sąmoningą subrendusį žmogų, o dabartinis yra įstrigęs XIX amžiaus pabaigoje ir skirtas fabrikuose dirbančioms masėms“, – dėstė pašnekovas.

Ž. Šilėnas teigė, kad tokiems pakeitimams prieštaraujantys žmonės tiesiog neatstovauja darbuotojams, o ir visa profsąjungų atstovavimo padėtis yra išsikreipusi, nes joms priklauso tik iki dešimtadalio visų šalies darbuotojų.

„Trišalė taryba yra virtusi uždaru klubu. Kiek iš tų profsąjungų atstovų pastaruoju metu yra dirbę darbą? Jie juk dalyvauja rinkimuose, ir tokia priešprieša jiems yra naudinga politiškai. Tad taryba tampa tiesiog politikavimo tribūna, į kurią patekę pasiūlymai būna „nužudomi“, – kalbėjo LLRI prezidentas.

SADM pranešime teigiama, kad, įdiegus mokslininkų siūlymus, per artimiausius 3–5 metus Lietuvoje būtų sukurta iki 85 tūkst. naujų ir kokybiškų darbo vietų, tokių, kur būtų mokamas tinkamas atlyginimas ir užtikrinama darbuotojų gerovė. Tai leis sumažinti ne tik nedarbo, bet ir skurdo lygį šalyje.

Negana to, mokslininkų prognozėmis, gyventojai galėtų tikėtis iki 5 proc. didesnių atlyginimų kasmet, o ganantys minimalų mėnesinį atlyginimą – net 5–10 proc. prieaugio. Darbuotojams taip pat būtų sudarytos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, pavyzdžiui, dirbti keturias dienas per savaitę po 10 val. ir turėti tris laisvas dienas praleisti su artimaisiais.

„Iš esmės keistųsi ir bedarbių padėtis – jiems pirmaisiais nedarbo mėnesiais būtų ne tik padidintos nedarbo socialinio draudimo išmokos, bet jos apskritai būtų mokamos ilgesnį laiką, ir jas gautų didesnė bedarbių dalis. Be to, būtų išplėstas ir motinystės išmokas gaunančių jaunųjų tėvų ratas.

Padėties gerinimas numatytas ir pensininkams, kurie galėtų tikėtis iki 5 proc. pensijų augimo kasmet. To būtų pasiekta per aiškų, su ekonominiais ir demografiniais rodikliais susijusį pensijų indeksavimą, be to, pensijos būtų griežčiau susietos su mokėtomis įmokomis, ir žmogus žinotų bei matytų, kaip jo mokamos įmokos jam kaupia pensiją“, – informuoja ministerija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...