captcha

Jūsų klausimas priimtas

Planuojančių pirkti būstą laukia naujienos

Artimiausiais metais gyventojai, planuojantys iš banko skolintis būstui, sulauks naujovių: bankai juos privalės išsamiai supažindinti su skolinimosi kaina, o drąsiausius – ir su istoriniais palūkanų svyravimais per kelerius dešimtmečius.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Artimiausiais metais gyventojai, planuojantys iš banko skolintis būstui, sulauks naujovių: bankai juos privalės išsamiai supažindinti su skolinimosi kaina, o drąsiausius – ir su istoriniais palūkanų svyravimais per kelerius dešimtmečius.

Advokatų kontoros „Triniti“ partneris Linas Sabaliauskas primena, kad iki kitų metų kovo pabaigos į Lietuvos teisę turės būti perkelta naujoji Europos Sąjungos direktyva, kuri griežčiau apibrėžia būsto paskolų išdavimo tvarką.

„Visų pirma, būsto kredito paskolos vartotoją, kuris rinksis kintamąją palūkanų normą, bankas privalės informuoti apie didžiausią siektą palūkanų normą per praėjusius 20 metų ir bendrą paskolos kainą per metus. Matydamas, kokios palūkanos buvo per pastaruosius 20 metų, vartotojas galės adekvačiau įvertinti riziką ir savo pajėgumus. Ši informacija turės būti pateikta Europos standartiniame informacijos lape, kuris yra apibrėžtos standartinės formos ir numato kredito kainos su palūkanomis apskaičiavimą“, – pastebi teisininkas.

Pasak jo, naujos sąlygos – palankesnes būsto kredito paskolų vartotojams, nes iki šiol informuoti apie didžiausią siektą palūkanų normą nebuvo privaloma.

Turės įsigalioti ir kitas reikšmingas pasikeitimas: bankai, prieš suteikdami kreditą, privalės nurodyti bendros kredito kainos metinę normą (BKKMN) standartinėje informacijos formoje ir paaiškinti, kada ji gali kisti. Į jos apskaičiavimą turės būti įtraukiami visi banko ir vartotojo įsipareigojimai, ne tik palūkanos, bet ir papildomi mokesčiai.

„Bankai privalės deramai atsižvelgti į būsimus įvykius per siūlomos kredito sutarties trukmės laikotarpį, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimą, kai kredito terminas sueina po išėjimo į pensiją, arba, tam tikrais atvejais, skolinimosi normos padidėjimą arba neigiamus valiutos kurso pokyčius“, – vardija teisininkas.

Taip siekiama apsaugoti vartotojus nuo nepamatuotos rizikos, užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad prie šios direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę jau darbuojasi specialistai.

„Tam, kad būsto paskolų ėmėjai adekvačiai vertintų prisiimamus įsipareigojimus imdami būsto paskolą, kuri paprastai yra didžiausias ir ilgalaikis finansinis namų ūkių įsipareigojimas, bus siūloma gerokai daugiau nuostatų, nei vien informacija apie palūkanų dinamiką“, – dėsto ji.

Anksčiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas yra minėjęs, kad ruošiamasi patobulinti Atsakingo skolinimo nuostatas, juose numatant, kad namų ūkis gali įsiskolinti ne 11 savo metinių pajamų, kaip yra dabar, o 6.

Naudos bus ir bankams

Papildomu gyventojų informavimu džiaugiasi ne tik Lietuvos bankų klientams atstovaujančios asociacijos vykdantysis direktorius Rūtenis Paukštė, bet ir bankų atstovai.

Šiuo metu besiskolinantys būstui dažniausiai renkasi kintamas palūkanas, o papildomas žmonių informavimas apie šių palūkanų svyravimą gali paskatinti būsto palūkanas fiksuoti, kas žmonėms kainuoja šiek tiek brangiau ir naudos atneša bankams.

DELFI skelbė, kad apie kintamų ir fiksuotų palūkanų skirtumus yra kalbėjęs finansinių konsultacijų bendrovės „M Capital Consulting“ direktorius Arnas Markevičius. Pasak jo, kintamos palūkanos yra perskaičiuojamos dažniau, dėl to sparčiau kinta priklausomai nuo rinkos situacijos. Nepaisant to, pasak A. Markevičiaus, ilguoju laikotarpiu fiksuotos palūkanos žmogui kainuoja šiek tiek brangiau nei kintamos, nors palūkanas užfiksavęs asmuo jaučiasi saugiau.

„Kiekvienas žodis banke kainuoja. Jeigu jūs turite saugią paskolą, reiškia, ji jums kainuoja brangiau“, – tuomet kalbėjo jis.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad kai kurie klientai, susipažinę su didelio palūkanų normų svyravimo praeityje statistika, gali ne atsisakyti paskolos, o rinktis fiksuoto dydžio palūkanas.

„Tokį elgesį būtų galima tik sveikinti, kadangi palūkanų normų fiksavimas Lietuvoje vis dar yra ne toks populiarus kaip Vakarų Europoje. Dažnai paskolos gavėjas renkasi kelią – „šiandien skolintis kintamomis palūkanomis man yra pigu, o rytoj gal kaip nors pavyks išsisukti iš sunkios situacijos“. Tai yra neteisingas požiūris – besiskolinantis ties savo finansinių galimybių riba klientas turėtų labai rimtai apsvarstyti kintamų palūkanų normų keliamą riziką savo finansams“, – pastebi G. Nausėda.

Visgi, jis atkreipia dėmesį, kad šiemet Lietuvai įsivedus eurą ateityje pavyks išvengti palūkanų normų šokų, kuriuos lemia gandai dėl nacionalinės valiutos devalvavimo.

„Paskutinis palūkanų normų šuolis Lietuvoje 2009 m. buvo susijęs kaip tik su kilusiais pavojais Lietuvos mokumui ir nacionalinės valiutos stabilumui“, – primena jis.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad pastaruoju metu gyventojai dažniausiai renkasi kintamas palūkanas skolindamiesi būstui, bet mano, kad fiksuotos palūkanos yra naudingos ne tik bankams.

„Fiksuotos palūkanos įtraukia tam tikrą draudimo premiją, kitą vertus, tai – normalu, kaip ir draudžiantis automobilius, būstą, nes bet koks draudimas turi kainą. Tačiau tai naudinga ir klientams, ypač tiems, kurių pajamos nėra labai didelės, o pakilus palūkanoms jie susidurtų su mokėjimo sunkumais“, – dėsto ekonomistas.

Be to, ekonomistas sako, kad jeigu bankams būtų nenaudingos kintamos palūkanos, veikiausiai jos ir nebūtų siūlomos.

„Fiksuotos palūkanos dabar yra nepopuliarios, bet jos nebuvo populiarios nei prieš 10, nei prieš 20 metų. Bet kai palūkanos pradeda kilti, populiarumas sugrįžta, nes svarbų vaidmenį turi ir nežinomybės elementas. Tai lygiai tas pats kaip sakyti, kad „Kasko“ draudimas yra naudingas draudimo bendrovėms, nes jos iš to gauna pelno. Taip, dėl to jis ir pardavinėjamas, bet ir gyventojams jis naudingas, ypač, jei įvažiuoji į tvorą“, – vaizdžiai palygino jis.

Kartu Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad ne visiems fiksuotos palūkanos yra reikalingos. Mažiau ši paslauga aktuali tiems, kurie turi nedideles paskolas ir gauna didesnes pajamas – juos palūkanų svyravimai veikia mažiau.

„Manau, papildoma informacija bus vienu iš veiksnių, kuria leis pasverti riziką“, – apibendrino Ž. Mauricas.

Panašios nuomonės laikosi ir R. Paukštė, kuris sako, kad svarbiausia yra skaidrumas ir pakankama informacija sprendimams priimti.

„Jeigu žmogus nepataikys pasirinkti, kas jam naudingiau – kintamos ar fiksuotos palūkanos – jis bent jau žinos, kodėl taip atsitiko. Iš tiesų, mums reikėtų rūpintis tuo, kad bankai nepapasakoja apie galimas žmogaus palūkanų pasikeitimo perspektyvas, o dabar žmonės žinos, kas gali atsitikti ir tai visada yra gerai“, – mano pašnekovas.

Būsto paskolos palūkanos yra sudarytos iš kelių elementų: kintamų arba fiksuotų palūkanų, banko papildomai pridedamos maržos, o kai kuriuose bankuose – ir ekonominių svyravimų rodiklio. Paprastai pasirinkusiems fiksuotas palūkanas bankas taiko mažesnę maržą, tačiau nebūtinai toks pasiūlymas yra patrauklesnis nei rinktis kintamas palūkanas su didesne marža.

Skolintis būstui – neskuba

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis, komentuodamas būsto paskolų rinką, pastebi, kad ji sparčiai neauga – žmonės neskuba skolintis, nors būstus perka.

„Nepaisant labai aktyvios būsto rinkos, pernai būsto paskolų portfelis vos didėjo – augimas siekė tik 0,9 procento. Daugiau nei pusė visų nekilnojamojo turto sandorių įvyko be bankų paskolų. Kadangi bankų sistemoje yra pinigų pasiūlos perteklius, paskolų portfelis galėtų augti ir sparčiau, bet tam tiesiog nėra paklausos – bent jau pernai dominavo sandoriai sudaryti nuosavomis lėšomis. Šių metų pirmaisiais mėnesiais išduota maždaug dešimtadaliu mažiau būsto paskolų nei pernai, taigi, nepaisant istoriškai žemų palūkanų, būsto paskolų portfelio augimo tikėtis nereikėtų“, – komentuoja jis.

„Deja, naujai išduodamų būsto paskolų apimtis yra akivaizdžiai nepakankama NT rinkai sparčiai plėtotis, juolab kad per pastaruosius keletą mėnesių vidutiniškai per mėnesį išduodamų būsto paskolų suma buvo mažesnė nei mėnesio vidurkis skaičiuojant nuo 2014 m. sausio“, – tokios pat procesus pastebi G. Nausėda.

Ekonomistai viliasi, kad gyventojams teikiama papildoma informacija leis žmonėms objektyviau įvertinti savo finansines galimybes, bet reikšmingos naudos iš to nesitiki.

„Tikėtina, kad labai didelės įtakos rinkai tai neturės, nes po praėjusios krizės dauguma gyventojų ir finansinių institucijų ir taip daug atsargiau vertina galimybes skolintis. Manau, kad pagrindinė šios direktyvos nauda ir įtaka yra ilgalaikė – tai dar viena priemonė bandanti užkirsti kelią kredito ir nekilnojamo turto burbulų pūtimuisi“, – apibendrino N. Mačiulis.

G. Nausėdos nuomone, kur kas didesnės įtakos rinkai turėtų maksimalios paskolos trukmės sutrumpinimas, paskolos sumos ir metinių kliento pajamų santykio apribojimas.

„Swedbank“, skaičiuodamas būsto įperkamumo indeksą, šiemet kovą nustatė, kad butų kainų augimas praėjusių metų pabaigoje dar paspartėjo, o gyventojų galimybės išsigyti būstą toliau mažėjo. Nors dėl naujas istorines žemumas pasiekusių būsto paskolų palūkanų įperkamumas išliko gana aukštame lygyje.

Prognozuota, kad po praėjusių metų šuolio šiemet tikėtinas nuosaikesnis būsto rinkos vystymasis – sandorių skaičius bus šiek tiek mažesnis nei pernai, o kainos išliks stabilios.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...