captcha

Jūsų klausimas priimtas

Niekaip negali pamiršti krizės: buto nebėra, o skola slegia

Nors žiaurūs 2009 metai, kai Lietuvos ekonomika nudardėjo žemyn, jau praeityje, kai kurie Lietuvos gyventojai vis dar negali pamiršti lemtingų, prieš krizę priimtų sprendimų, kurie lydi juos dar iki šiol.
I. Juodytės (BFL) nuotr.
I. Juodytės (BFL) nuotr.

Nors žiaurūs 2009 metai, kai Lietuvos ekonomika nudardėjo žemyn, jau praeityje, kai kurie Lietuvos gyventojai vis dar negali pamiršti lemtingų, prieš krizę priimtų sprendimų, kurie lydi juos dar iki šiol.

Telšiškė Rūta Gailiūtė šiuo metu gyvena Švedijoje. Moteris dirba valstybiniame darželyje ir džiaugiasi turinti pastovų darbą. Gal ir Lietuvoje ji būtų laimingai toliau gyvenusi, jei ne paskola, kuri R. Gailiūtę privertė emigruoti.

2008 m. su tuometiniu savo vyru moteris Telšiuose įsigijo dviejų kambarių butą. Už jį sumokėjo 65 tūkst. Lt.

„Pagal tuometines kainas dar pakankamai pigiai gavome, nes iš pažįstamų pirkome“, – pasakojo emigrantė.

Kadangi pakankamai santaupų šeima neturėjo, moteris su vyrų pasiėmė vartojamąją paskolą pradiniam įnašui ir būsto paskolą.

Tuo metu R. Gailiūtė dirbo kultūros namų direktore. Kaip portalui DELFI pasakojo moteris, jos atlyginimas siekė 1500 Lt su priedais. Deja, atėjo krizė.

Sumažėjo pajamos, vyras nebegaudavo nuolatinio atlyginimo

„Nubraukė visus priedus, alga sumažėjo. Dar perėjau dirbti meno vadove ir atlyginimo gavau 900 Lt į rankas“, – prisiminė pašnekovė.

Moteris prasitarė, kad ir vyro pajamos tapo nepastovios, būdavo, kad ir už porą mėnesių atlyginimo negaudavo. „Tada teko vieną mėnesį nesumokėti paskolos įmokos, kitą – mokesčių už butą“, – nemaloniais prisiminimais dalijosi lietuvė.

Už būtą bankui R. Gailiūtė su vyru kas mėnesį turėdavo sumokėti apie 600 Lt.

„Ir čia tik įmoka, o kur dar mokesčiai už butą. Kai pradėjo kauptis skola, kelis kartus praleidome mokėjimus, nes nebuvo iš ko mokėti, supratau, kad nebeįmanoma“, – prisipažino pašnekovė.

Per šį laiką moteris išsiskyrė su vyru, o likusi viena nebematė galimybės mokėti būsto paskolos ir likti Lietuvoje. Ji išvyko į Stokholmą ir pradėjo kurti naują gyvenimą Švedijoje.

R. Gailiūtė pasakojo, kad butą Telšiuose ji su vyrų bandė nuomoti, parduoti pati, tačiau niekaip nepavyko. Maždaug prieš metus, moters pasakojimu, butas buvo parduotas varžytinėse – už 39 tūkst. Lt. Sumokėtos paskolos įmokos, parduoto buto suma nepadengė moters paskolos ir palūkanų, todėl dabar ji neturi nei buto, nei gyvenimo Lietuvoje, o tik kabančią skolą.

„Dabar bandysiu siektis su banku, kad galutinai likusią skolą padalintų tarp manęs ir buvusio vyro ir žiūrėsim, kiek dar turėsiu mokėti“, – Lietuvoje palikusi savo kurtą gyvenimą, bet ne banko paskolą kalbėjo pašnekovė.

Paklausta, ar ryžtųsi vėl imti paskolą būstui, lietuvė prisipažino: Lietuvoje – ne, Švedijoje – galbūt.

„Čia darbuotojai labiau apsaugoti. Jei netenki darbo, dar kurį laiką gauti pastovias, normaliais pajamas“, – argumentavo ji.

Statistikos nerenka

Lietuvos banko teigimu, statistika, kiek žmonių nuo praėjusios krizės yra įsiskolinę bankui, tačiau jau neturi už banko paskolą įsigyto buto, nėra renkama.

„Tačiau tarp visų būsto paskolas turinčių namų ūkių, Lietuvos banko vertinimu, tokių, kurių būstai buvo mažesnės vertės už dar negrąžintos paskolos dalį 2014 m. pabaigoje buvo apie 11 proc. Visų jų paskolos buvo paimtos 2007–2008 m.“, – komentavo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpšta.

Po skaudžios praėjusios krizės patirties Lietuvos bankas ėmėsi svarbių žingsnių – 2011 m. įvedė atsakingojo skolinimosi nuostatas. Svarbiausios – privalomas 15 proc. pradinis įnašas ir numatyta, kad paskolos įmokos ir vidutinių skolininko pajamų santykis neturėtų viršyti 40 proc. Sugriežtėjusi tvarka įvesta norint išvengti nekilnojamojo turto burbulų susidarymo.

Šiuo metu rinkoje vyraujant itin žemoms palūkanų normoms, kurios ateityje gali atsistatyti į normalų lygį, Lietuvos bankas vėl įžvelgia tam tikras su nekilnojamojo turto paskolomis susijusias rizikas.

„Žemos palūkanų normos skatina namų ūkius nepakankamai įvertinti paskolos sąnaudas bei pervertinti savo paskolos grąžinimo galimybes. Todėl atsiranda poreikis užtikrinti, kad namų ūkiai neprisiimtų perteklinių finansinių įsipareigojimų ir būtų tinkamai apsaugoti nuo rizikos, susijusios su galimu palūkanų normų padidėjimu, – kalbėjo S. Krėpšta. – Taip pat šiuo metu galiojantis liberalus maksimalios paskolos trukmės apribojimas, palyginti su atitinkamu reikalavimu kitose valstybėse, leidžia namų ūkiams prisiimti per didelius įsipareigojimus palyginti su pajamomis“.

Atsižvelgęs į šiuos pastebėjimus Lietuvos bankas žada griežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatas. Kaip DELFI jau rašė, pakeitimus planuojama paruošti per dvi savaites.

Vienas iš pakeitimų – maksimalios paskolos trukmės trumpinimas. Dabar paskolos trukmė gali tęstis iki 40 metų. Ją trumpinti žadama iki 25 metų.

Taip pat vertinant namų ūkių gebėjimą grąžinti paskolą (skaičiuojant rodiklį dėl 40 proc. dydžio įsipareigojimų ir pajamų santykio) turės būti naudojama aktuali, tačiau ne mažesnė nei Lietuvos banko nustatyta palūkanų norma. Kaip aiškino S. Krėpšta, Lietuvos bankas planuoja nustatyti palūkanų normą atsižvelgdamas į ilgojo laikotarpio būsto paskolų palūkanų normų statistiką.

Dar vienas iš planuojamų pakeitimų – leisti gyventojui įsiskolinti ne daugiau nei suma, kurią sudaro 6-erių metų asmens pajamos. Dabar leistina suma – 11-kos metų pajamos.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...