captcha

Jūsų klausimas priimtas

Didesnis biudžeto deficitas šiemet beveik neišvengiamas

Sumažėjusios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir nepakankamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas paskatino kalbas apie galimą biudžeto peržiūrą. Tačiau Finansų ministerija (FM) teigia, kad tam poreikio nėra. LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybė rinksis lengviausia kelią ir tiesiog didins biudžeto deficitą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Sumažėjusios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės ir nepakankamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimas paskatino kalbas apie galimą biudžeto peržiūrą. Tačiau Finansų ministerija (FM) teigia, kad tam poreikio nėra. LRT.lt kalbinti ekonomistai sako, kad Vyriausybė rinksis lengviausia kelią ir tiesiog didins biudžeto deficitą.

Seimo patvirtintame 2015 metų biudžete numatyta, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,4 proc. Tokią prognozę pernai buvo pateikusi FM, bet prieš kelias savaites ją sumažino iki 2,5 proc.

Tačiau, ministerijos teigimu, tai nėra pagrindas kalbėti apie biudžeto peržiūrą. „Dėl ekonomikos augimo sumažėjusias pajamas galima kompensuoti kitais būdais nei mažinant išlaidas. Vyriausybė šiais metais imasi įgyvendinti nemažai mokesčių administravimą gerinančių priemonių, kurios turėtų padėti surinkti į biudžetą papildomų pajamų“, – sakė FM Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė.

Ji paaiškino, kad ekonomikos augimo sulėtėjimas reiškia, kad faktinės šių metų biudžeto pajamos gali nukrypti nuo patvirtinto pajamų plano. Nuo BVP nuokrypio dydžio kai kurių mokesčių surinkimas priklauso tiesiogiai, pavyzdžiui, galutinio vartojimo augimas tiesiogiai daro įtaką PVM surinkimui, darbo rinkos rodiklių pokyčiai – gyventojų pajamų mokesčiui ir panašiai.

Nesurinktas PVM

Pirmaisiais šių metų mėnesiais valstybės ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 0,2 proc. mažiau nei planuota – 1030,6 mln. eurų. Sunkiausiai sekėsi surinkti PVM – iš jo negauta 18,4 mln. eurų planuotų pajamų.

PVM sudaro 57 proc. Lietuvos valstybės iždo lėšų ir FM būtent šį mokestį mato kaip galimą papildomų pajamų šaltinį. „PVM deklaracijų pateikimo ir tikrinimo pokyčiai sugriežtins PVM mokėjimo kontrolę ir smarkiai sumažins galimybes sukčiauti, siekiant išvengti šio mokesčio mokėjimo. Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija detalizuoja šių pakeitimų įgyvendinimą ir netrukus apie tai išsamiai informuos visuomenę“, – teigė T. Staniulytė.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda tokią priemonę vertina palankiai: „Tai būtų logiška, nes PVM yra sritis, kurioje rezervai yra didžiausi.“ Ekonomisto manymu, iš gyventojų pajamų ar pelno mokesčių bei akcizų daugiau išspausti būtų sunku.

G. Nausėda aiškino, kad Vyriausybė, siekdama įgyvendinti biudžeto planą ir iš ekonomikos „citrinos“ išspausti daugiau, turi tris galimybes. Pirmoji – kova su šešėliu ir mokestinės bazės išplėtimas. „Daug vyriausybių bandė tai padaryti... Šiai sekasi visai neblogai. Matome, kad daugiau surenkama iš akcizų, mažėja kontrabanda“, – įvertino ekonomistas.

Antroji – biudžeto peržiūra, tačiau bent kol kas to daryti neplanuojama.

Trečiasis kelias – nedaryti nieko. „O metų pabaigoje pamatysime, kad biudžeto deficitas yra didesnis, nei planuota“, – pastebėjo G. Nausėda.

Didesnis deficitas – nieko baisaus

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, jog pagal sausio–vasario biudžeto pajamų plano vykdymą jau dabar akivaizdu, kad jis parengtas pernelyg optimistiškai.

„Dėl defliacinių tendencijų PVM atsiliko nuo plano, todėl manau, kad siurprizų nėra ir nebus, o Vyriausybė jau yra susitaikiusi, kad biudžeto deficitas bus didesnis už numatytą“, – sakė pašnekovas.

Ekonomistas netiki, kad būtų imtasi biudžeto peržiūros: „Artėjant Seimo rinkimams svarstytinų alternatyvų nėra. Sunku rasti sričių, iš kurių būtų galima surinkti daugiau, mokesčiai taip pat nebus didinami“.

Tačiau N. Mačiulis pabrėžė, kad didesnis biudžeto deficitas esant dabartinėms ekonominėms aplinkybėms nėra nieko baisaus – valstybė skolinasi už nulines palūkanas, todėl galima tuo pasinaudoti amortizuojant dėl Rusijos embargo ir recesijos sulėtėjusį augimą.

„Nesvarbu, jei vietoje 1,3 proc. deficito turėsime 1,6 ar 1,7 proc., investuotojų pasitikėjimui tai įtakos neturės. Žinoma, taip gali atsirasti ilgalaikė moralinė rizika. Kas ekonomiškai logiška šiuo metu, gali tapti pavojinga vėliau. Valstybė negali ilgą laikotarpį taip gyventi. Geriausias neigiamas tokio elgesio pavyzdys – Graikija“, – apibendrino ekonomistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...