captcha

Jūsų klausimas priimtas

Radiacijos pavojus – nauja „Vilniaus energijos“ pasipelnymo schema?

Į brangių dujų pirkimo skandalą įsivėlusi „Vilniaus energija“ klimpsta naujame brangaus biokuro pirkimo liūne. Energetikos ministro Roko Masiulo teigimu, „Vilniaus energija“ biokurą pirko pusantro karto brangiau, nei galėjo. Bendrovė atkerta, kad taip darė vengdama radioaktyvaus baltarusiško biokuro ir saugodama gyventojų bei savo darbuotojų sveikatą.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Į brangių dujų pirkimo skandalą įsivėlusi „Vilniaus energija“ klimpsta naujame brangaus biokuro pirkimo liūne. Energetikos ministro Roko Masiulo teigimu, „Vilniaus energija“ biokurą pirko pusantro karto brangiau, nei galėjo. Bendrovė atkerta, kad taip darė vengdama radioaktyvaus baltarusiško biokuro ir saugodama gyventojų bei savo darbuotojų sveikatą.

Atlėgus abipusių kaltinimų bangai savo žodį taria specialistai. Pasak jų, jokio pavojaus gyventojų sveikatai nėra, o bendrovės gąsdinimai neturi jokio pagrindo.

Įtarimų kelia ir biokuro tiekėjams pasiūlytas pasirašyti įsipareigojimas katilinėms tiekti tik „švarų“ biokurą. Specialistai primena, kad po Černobylio tragedijos Lietuvoje beveik nėra medienos, kuri būtų visiškai švari nuo radiacijos, todėl toks susitarimas leistų bendrovei lengva ranka atsisakyti bet kurio tiekėjo ar net sužlugdyti biokuro rinkos veiklą.

Šiuo metu Konkurencijos taryba atlieka tyrimą dėl bendrovės „Bionovus“ dominavimo rinkoje. Būtent iš šios bendrovės „Vilniaus energija“ perka beveik visą biokurą. Jei būtų nustatyta, kad konkurencijos sąlygos buvo iškraipytos, bendrovei grėstų didžiulė iki 10 proc. metinių pajamų siekianti bauda. Šios bendrovės siejamos su tais pačiais savininkais, kurie valdo koncerną „Icor“.

Žada masinius tikrinimus

„Vilniaus energijos“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas 15min.lt nurodė, kad  gavusi oficialią informaciją iš Radiacinės saugos centro apie tai, jog biokuro pelenuose buvo nustatyta normas viršijanti radiacija, „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pasiūlė visiems biokuro tiekėjams pasirašyti susitarimą, kuriuo tiekėjai įsipareigotų tiekti biokurą, kurio pelenų radioaktyvumas neviršytų nurodytos ribos.

Toks susitarimas turėtų galioti tol, kol teisės aktais nebus nustatyta nauja darbuotojų, dirbančių su biokuro pelenais, sveikatai saugi radionuklidų pelenuose riba.

Bendrovės numato, kad tiekėjui įrodžius lietuviško biokuro kilmę bus atliekama biokuro atsitiktinė patikra. Jei biokuro tiekėjas nepasirašys susitarimo, kiekviena jo biokuro partija bus tikrinama laboratorijoje, nustatant radionuklidų kiekį.

Pasak N.Mikalajūno, tokie reikalavimai bus taikomi ir biokuro tiekėjui „Bionovus“.

Negalime teisės aktų reikalavimų interpretuoti biokuro tiekėjų, vežančių biokurą iš užterštų teritorijų, naudai ir eksperimentuoti su darbuotojų sveikata bei biokurą deginančių įrenginių radiacine sauga“, – teigė „Vilniaus energijos“ atstovas.

Pelenai švaresni už maistą

Tai, kad papildomos sąlygos iškeltos jau sudarius pirkimo sutartis, nėra normali verslo praktika. Kiekvieno biokurą atvežusio automobilio krovinio radiacinio užterštumo tikrinimas užtruks, o tai sutrikdys normalius tiekimo srautus, kuro tiekimas brangs, – teigė D.Garbaliauskaitė.

Biokuro biržos „Baltpool“ vadovė Daiva Garbaliauskaitė 15min.lt teigė, kad toks bendrovės prašymas atrodo daugiau nei keistas ir gali rimtai paveikti biokuro rinką:

„Tai, kad papildomos sąlygos iškeltos jau sudarius pirkimo sutartis, nėra normali verslo praktika. Kiekvieno biokurą atvežusio automobilio krovinio radiacinio užterštumo tikrinimas užtruks, o tai sutrikdys normalius tiekimo srautus, kuro tiekimas dėl transporto prastovos brangsta.

Mus stebina „Vilniaus energijos“ iškelti papildomi reikalavimai tiekiamo biokuro kokybei.“

Pasak jos, stebina ir keliami standartai – reikalavimas, kad 137Cs radionuklido koncentracija pelenuose neviršytų 0,5 Bq/g, Lietuvoje taikomas maisto gaminiams. Biokurui taikomi reikalavimai leidžia 20 kartų didesnę 137Cs koncentraciją – 10 Bq/g.

„Reikia pastebėti, kad tokia koncentracija neviršija gamtinės jonizuojančios spinduliuotės, kuri gaunama kasdien lauke“, – teigė D.Garbaliauskaitė.

Ji priminė, kad „Vilniaus energija“ tapdama „Baltpool“ biokuro biržos dalyve žinojo visus biokurui keliamus reikalavimus, kurie visiškai atitinka Lietuvoje taikomas higienos normas.

„Esant poreikiui, mes būtinai sukursime papildomus apribojimus, kad neatsirastų bent menkiausia prielaida sukelti pavojų aplinkai ir žmogaus sveikatai, tačiau kol kas jokiais tyrimais nėra įrodyta, kad biokuras, kuriuo prekiaujama biokuro biržoje, viršija teisės aktais leistinąją viršutinę ribą“, – minėjo „Baltpool“ vadovė.

Laikinosios „Baltpool“ generalinės direktorės teigimu, tokiu būdu gali būti bandoma suvaržyti biržos veiklą: „Manome, kad keliami reikalavimai gali būti noras apsunkinti per biržą sudarytų biokuro pirkimo sandorių vykdymą. Kodėl to siekiama, paaiškinti negalime, nes per biržą įsigyjamas biokuras yra daug pigesnis, nei šilumos gamintojų perkamas pagal dvišales sutartis. Viena svarbiausių biokuro biržos misijų – sudaryti sąlygas skaidriai įsigyti biokuro už vartotojui palankiausią kainą.“

Siūlo nemanipuliuoti

Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas 15min.lt taip pat teigė, kad jokio pavojaus gyventojų ar  biokuro katilinių darbuotojams nekyla. Pasak jo, panašu, kad centro išvada buvo pasinaudota siekiant pateisinti gerokai brangesnio biokuro pirkimą.

„Šią problemą iškėlėme mes. Atliekame pelenų, kurie mums pristatomi iš katilinių pagal nustatytą tvarką, radiologinius tyrimus. Mūsų rezultatai rodo, kad 96 proc. pelenų gali būti panaudoti bet kur, taip pat ir laukams tręšti. 4 proc. pelenų tarša buvo didesnė ir jų tręšimui panaudoti nebuvo galima, bet buvo galima panaudoti, pavyzdžiui, kelių tiesimui ar kitoms reikmėms.

Mums buvo pateiktas vienas bandinys iš Alytaus katilinės. Jame tarša buvo kur kas didesnė. Reikia suprasti, kad tai buvo tik vienas mėginys.

Mes parašėme laišką visoms suinteresuotoms šalims ir perspėjome, kad radus didesnius kiekius radiacijos pelenuose, juos reiktų kitaip tvarkyti.

Šiuo raštu buvo pasinaudota savo interesais, o problema sąmoningai eskaluojama. Ir Šilumos tiekėjų asociacijai, ir įmonėms kelis kartus sakėme, kad pelenų niekas nevalgo, ant jų niekas nemiega. Nuvykome į tą vietą, kur pelenai buvo išpilti, ir mes neradome jokios taršos. Visi tyrimai rodė, kad jokios papildomos įtakos gyventojų apšvitai nėra“, – teigė A.Mastauskas.

Reikalavimai prasilenkia su įstatymais

Centro direktorius priminė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu taršos lygiai yra nustatyti ir paskelbti: „Šilumininkai, pasinaudoję tuo vieninteliu bandiniu, kurį patys pateikė (ne mes mėginį atrinkom, o jį pateikė katilinė), kelia klausimą, kad birža turėtų garantuoti, jog biokuras nesieks atitinkamos taršos. Europoje tokių kriterijų iš viso nėra nustatyta.“

Jo teigimu, nei lietuviška, nei importuojama mediena neturi jokios rizikos apšvitai. Medienoje nustatomi radionuklido kiekiai yra tokie žemi, kad jokios papildomos apšvitos jie neduoda. Kalba eina tik apie pelenus, nes jie radioaktyvaus cezio kiekį koncentruoja iki 300  kartų.

„Sterilios medienos nėra. Ir Lietuvos mediena po Černobylio avarijos yra užteršta. Šilumininkams tai aiškinome“, – teigė A.Mastauskas.

Paklaustas, kokia situacija su pelenais, kurių dalelės pro kaminus sklinda po visą miestą, jis siūlė nepasiduoti gąsdinimams: „Jeigu į vieną teritoriją būtų suvežama šimtai tūkstančių tonų radioaktyvių pelenų, tai per laiką toje vietoje gali susikaupti toks radioaktyvaus cezio kiekis, kad jis gali užteršti gruntinius vandenis ar dirvožemį. Tai stebėsenos ir sekimo klausimas.

Absoliučiai jokios rizikos dabar dėl tokių pelenų nėra. Papildoma gyventojų apšvitos dozė per metus yra 1 milisivertas. Nuo pelenų apšvitos dozė negali viršyti 0,01 milisiverto per metus. Dabar apšvitą nuo pelenų skaičiuoti yra beprasmiška, nes nėra tokių kiekių.“

„Vilniaus energijos“ kuriamą radioaktyvaus biokuro baubą specialistas įvertino kaip verslo interesų gynimą. „Tiesiog vyksta kova norint pirkti brangesnį biokurą. Tai idealus koziris tiems, kurie nenori už biokurą mokėti mažiau. Jie sako, kad perka švaresnį. Ką reiškia švaresnį? Lietuviška mediena lygiai taip pat užteršta.

Kita vertus, kiek medienoje yra sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų, kurios deginant taip pat išsiskiria? Taip galima nueiti iki absurdo.  Ir šiandien yra pervežamos kalio trąšos, vyksta jų prekyba. Ten natūralaus radioaktyvumo žymiai daugiau nei pelenuose, bet niekas tokių trąšų naudoti neuždraudžia, nes viskas yra civilizuotai valdoma. Mes tai aiškinome, tačiau mūsų nenori girdėti“, – nurodė A.Mastauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...