captcha

Jūsų klausimas priimtas

Prekybos centrai vėl skelbia apie mažinamas kainas

Nukritusios naftos produktų kainos, vis dar neatsigaunanti Europos ekonomika sukūrė palankią aplinką kainoms mažėti. Šią tendenciją rinkodaros tikslais toliau išnaudoja tarpusavyje konkuruojantys prekybos tinklai.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Nukritusios naftos produktų kainos, vis dar neatsigaunanti Europos ekonomika sukūrė palankią aplinką kainoms mažėti. Šią tendenciją rinkodaros tikslais toliau išnaudoja tarpusavyje konkuruojantys prekybos tinklai.

Metų pradžioje Lietuvos prekybos tinklai pranešė mažinantys ar fiksuojantys kainas. Žinoma, kainų nekelti dėl euro įvedimo įmonės buvo pasižadėjusios dar prieš valiutos keitimą.

Vasario mėnesį apie prasidedančius „kainų karus“ garsiai paskelbė „Maxima“ prekybos tinklas. Tuomet bendrovė informavo sumažinusi 1000 populiariausių prekių kainas. Apie panašius kainų mažinimus pranešė ir kiti prekybos tinklai.

Dar anksčiau prekybos tinklai garsiai skelbė apie mažinamas pieno produktų kainas, kurios natūraliai turėjo mažėti po Rusijos įvesto embargo Lietuvos pieno perdirbėjams.

Po Velykų „Maxima“ vėl skelbia toliau mažinanti produktų kainas. Antradienį bendrovė pranešė planuojanti mažinti dar 500 prekių kainas.

Panašią žinią antradienį pranešė ir prekybos tinklas „Rimi“. Bendrovė informuoja, kad atpigina dar 200 produktų. Mažesnių kainų etiketės bus klijuojamos ant duonos, pieno, produktų, saldėsių, gėrimų, kūno higienos prekių.

DELFI jau rašė, kad šiais metais, išliekant tokiai pačiai ekonominei ir geopolitinei situacijai, didelių kainų šuolių tikėtis nereikėtų.

Pramonininkų konfederacijos ekonomistas ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas yra pastebėjęs, kad infliacijai šauti į viršų ir Europos ekonomikai atsigauti neleidžia į realią rinką nepatenkantys pinigai, kurie yra Europos centrinio banko kiekybinio skatinimo padarinys.

„Pinigų masė didėja Europoje, bet niekaip nepasiekia realios ekonomikos. Tai reiškia, kad jie kažkur guli, dažniausiai spekuliaciniuose instrumentuose, ir neišsuka infliacijos“, – kalbėjo jis.

Tuo metu Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas Albertas Gapšys, komentuodamas maisto produktų kainas, svarstė, kad didesnis maisto produktų kainų kritimas buvo fiksuotas pernai, o šiemet kainos turėtų stabilizuotis.

Eksperto teigimu, du trečdalius įtakos žemė ūkio produktų kainų kritimui turėjo mažėjusios supirkimo kainos, vieną trečdalį – atpigę energetikos ištekliai.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvoje turėtų būti fiksuojama 0,3 proc. defliacija. Kitais metais – 1,6 proc. infliacija.

Finansų ministerija prognozuoja, kad šiemet defliacija šalyje sieks 0,4 proc., 2016 m. infliacija pasieks 1,7 proc.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...