captcha

Jūsų klausimas priimtas

N. Mačiulis: dėl krašto apsaugos didesnio finansavimo turbūt kentės kitos sritys

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad noras daugiau finansavimo skirti krašto apsaugai nestebina, tačiau dėl to veikiausiai nukentės kitos svarbios sritys, ir visuomenė su tuo turės susitaikyti.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Valstybės gynimo taryba (VGT) siūlo kitų metų gynybos biudžetą didinti dar 150 mln. eurų. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad noras daugiau finansavimo skirti krašto apsaugai nestebina, tačiau dėl to veikiausiai nukentės kitos svarbios sritys, ir visuomenė su tuo turės susitaikyti.

N. Mačiulio nuomone, 2016 m. biudžeto pajamų augimas bus gana didelis. Dėl augančios ekonomikos ir geriau surenkamų mokesčių esą galima tikėtis maždaug 300 mln. eurų papildomų pajamų. Tačiau, ekonomisto teigimu, 2016 m. valstybė jau turi labai daug įsipareigojimų.

„Reikės kompensuoti nesumokėtas senatvės pensijas, yra planų didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Taip pat, siekiant išsaugoti diferenciaciją tarp mažiausias ir didesnes pajamas gaunančių specialistų, reikia didinti ir daugelio viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taigi tų 300 mln. eurų papildomų pajamų visiems norams ir įsipareigojimams tikrai neužteks“, – įsitikinęs ekonomistas.

Jo manymu, pagrindinis klausimas – kaip valstybė susidėlios prioritetus. Jei didesnis krašto apsaugos finansavimas ir pensijų kompensavimas yra nediskutuotini prioritetai, kitoms sritims, pasak N. Mačiulio, iš esmės nebelieka pinigų.

„Ir sunku įsivaizduoti, iš kur gali atsirasti papildomų lėšų. Fiskalinės drausmės įstatymas neleidžia didinti biudžeto deficito, o kažin ar kas nors norės įvesti naujų mokesčių ar didinti esamus prieš Seimo rinkimus. Taigi ateinančių metų biudžeto svarstymas bus tikrai labai sudėtingas“, – mano N. Mačiulis.

Jo nestebina noras ir ketinimas daugiau finansavimo skirti krašto apsaugai. Tačiau ekonomistas teigia viešojoje erdvėje pasigendąs diskusijos apie tai, kurios sritys nukentės dėl to, kad visas biudžeto pajamų augimas per artimiausius kelerius metus nukreipiamas krašto apsaugai finansuoti.

„Vadinasi, socialinei apsaugai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams, investicijų programai turbūt teks mažiau lėšų, ir su tuo visuomenė turbūt turi susitaikyti“, – tvirtina ekonomistas.

VGT penktadienį pritarė Valstybės ginkluotos gynybos koncepcijai 2015–2021 metams. Jose numatomos šalies ginkluotųjų pajėgų organizavimo kryptys ir kariuomenės plėtros prioritetai.

Pasak Prezidentės Dalios Grybauskaitės, Lietuva turi būti pajėgi savarankiškai gintis, užtikrinti tinkamą sąjungininkų priėmimą bei vykdyti kolektyvinės gynybos operacijas.

VGT nutarė siūlyti Vyriausybei, rengiant kitų metų valstybės biudžeto projektą, Krašto apsaugos ministerijai skirti 150 mln. eurų didesnį finansavimą.

Pagal politinių partijų susitarimą, iki 2020 m. numatoma padidinti gynybos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...