captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: apsidraudusiems reikėtų nuolat peržiūrėti sutarties sąlygas

Planuojantiems apsidrausti reikėtų pasidomėti skirtingų bendrovių siūlomomis paslaugomis ir jas palyginti tarpusavyje, o jau apsidraudusiems reikėtų nuolat perskaityti turimos sutarties sąlygas. Taip pataria Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Planuojantiems apsidrausti reikėtų pasidomėti skirtingų bendrovių siūlomomis paslaugomis ir jas palyginti tarpusavyje, o jau apsidraudusiems reikėtų nuolat perskaityti turimos sutarties sąlygas. Taip pataria Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

„Visų pirma, tai – kainuojanti paslauga. Kartais sutartyje priskiriama tokia rizika, kuri galbūt žmogui nėra aktuali (priklausomai nuo jo profesijos, šeimyninės sudėties ir kitų dalykų), o nepasirenkamos tokios draudimo rizikos, kurios jam gresia labiau [...]. Atsitikus įvykiui ir negavus išmokos, žmogus labai nustemba – mokėjau pinigus, tačiau „likau ant ledo“. Reikia lyginti sutarties sąlygas“, – aiškina A. Bakšinskas.

Apsidrausti dažniausiai nori jaunos šeimos

Anot A. Bakšinsko, Lietuvoje daugėja gyventojų, apdraudusių savo gyvybę ir turtą, tačiau jų vis dar mažai. Apsidraudusių ar apdraustų tėra apie 15 proc. Eksperto teigimu, išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kurios turi gilesnes draudimo tradicijas, apie pusė gyventojų, o kartais ir dar daugiau, turi gyvybės ar turto draudimą.

„Rinkai dar yra, kur augti, tačiau reikėtų pasakyti, kad žmonių sąmoningumas ir supratimas, jog reikia kažką daryti patiems, vis dėlto auga. Vis daugiau žmonių supranta, kad investicijos ir finansinė šeimos apsauga – būtinos. Jas reikia planuoti taip pat, kaip ir kitas būtinąsias šeimos išlaidas“, – tikina A. Bakšinskas.

Jo teigimu, atliktos apklausos rodo, jog dažnai ribotas pajamas turintys žmonės pasirenka jas išleisti ne draudimui. Dažnai už šiuos pinigus, A. Bakšinsko nuomone, perkami ne patys būtiniausi dalykai, lyginant su draudimu.

LGDĮA prezidentas taip pat atkreipia dėmesį, kad požiūrį į draudimo būtinumą gali lemti priklausymas tam tikrai socialinei grupei, lytis ar amžius. Jaunimas, pasak A. Bakšinsko, į draudimą žiūri abejingai, bet šis požiūris pasikeičia, sukūrus šeimą ir susilaukus vaikų.

„Atsakingiau žiūrima tada, kai jau sukurta šeima, atsiranda vaikų. Tai – pagrindinė gyventojų grupė, kuri draudžiasi. Jos amžiaus vidurkis – maždaug 35–36 metai“, – nurodo LRT Radijo pašnekovas.

Draudimo sumos dažniausiai išmokamos vyrams

A. Bakšinsko teigimu, daugiausia išmokų, pagal rizikos grupes, praėjusiais metais buvo išmokėta asmenims, patyrusiems traumas. Tokios išmokos sudarė apie 12 tūkst. iš 13 tūkst. atvejų, o didžiausia suminė išmoka siekė net 4 mln. litų (apie 1,15 mln. eurų). Tik 1 tūkst. atvejų sudarė išmokos, skirtos dėl negalios ar ligos.

„Dažnai žmonės, rinkdamiesi gyvybės draudimą, nepagalvoja, kad reikia pasirinkti ir kitą gyvybės draudimo sutartyje papildomai siūlomą draudimo riziką: traumos, kritinės ligos, neįgalumo, mirties nuo nelaimingų atsitikimų ir kitokią“, – akcentuoja A. Bakšinskas.

Draudimo sumas bendrovės, pasak eksperto, dažniausiai išmoka vyrams. Tai sudaro apie 60 proc. visų draudimo įvykių. LGDĮA vadovas pabrėžia, kad, vertinant atvejų kiekį, išmokos dėl traumos ar negalios vyrams išmokamos beveik du kartus dažniau negu moterims.

„Jeigu palygintume su tuo, kiek apskritai nelaimingų įvykių įvyksta Lietuvoje ir kaip jie pasiskirsto tarp vyrų ir moterų, reikia atkreipti dėmesį, kad vyrų Lietuvoje miršta beveik tris kartus daugiau negu moterų. Tai rodo, jog vyrai turėtų susirūpinti savo gyvybės draudimu“, – tvirtina A. Bakšinskas.

Populiarumo nepraranda vaikų draudimas

Eksperto teigimu, vaikų draudimas Lietuvoje vis dar išlieka populiarus, bet dažnai painiojamos dvi skirtingos vaikų draudimo rūšys. Viena jų – kai vaikai apdraudžiami nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Kita – kai vaikai ne tik apdraudžiami, bet kaupiami pinigai jų ateičiai. „Kai kurios bendrovės siūlo vaikus drausti ir nuo kritinių ligų. Kai kurios – apdrausti patį gyvybės draudimą, kaip rizikos draudimą. Tai – skirtingi produktai“, – atkreipia dėmesį A. Bakšinskas.

Anot jo, nepaisant populiarėjančios tendencijos apdrausti savo gyvybę ar turtą, to dažniau imasi miesto gyventojai. LRT Radijo pašnekovas svarsto, kad taip yra dėl skirtingo kaimo gyventojų požiūrio, mažesnių pajamų, o kartais – dėl išsilavinimo.

„Pastebime, kad nuo šių faktorių priklauso žmonių požiūris į draudimą [...]. Gaila, kad žmonės susirūpina draudimu ir apie jį pagalvoja tik įvykus įvykiui. Kaip sakiau, tai – labai atsakingas dalykas. Juo reikia rūpintis iš anksto tam, kad, atsitikus įvykiui, nereikėtų atsidurti sudėtingoje situacijoje“, – pataria A. Bakšinskas.

Prieš apsidrausdami, palyginkite skirtingų bendrovių siūlymus

Norintiems apsidrausti ekspertas siūlo neskubėti. Jo tvirtinimu, pirmiausia reikėtų pasidomėti kitų bendrovių siūlomomis galimybėmis, jas palyginti tarpusavyje. Be to, prieš pasirašant sutartį, būtina atidžiai ją perskaityti ir sužinoti visas sąlygas.

„Visų pirma, tai – kainuojanti paslauga. Kartais sutartyje priskiriama tokia rizika, kuri galbūt žmogui nėra aktuali (priklausomai nuo jo profesijos, šeimyninės sudėties ir kitų dalykų), o nepasirenkamos tokios draudimo rizikos, kurios jam gresia labiau [...]. Atsitikus įvykiui ir negavus išmokos, žmogus labai nustemba – mokėjau pinigus, tačiau „likau ant ledo“. Reikia lyginti sutarties sąlygas“, – aiškina A. Bakšinskas.

Jau apsidraudusiems jis pataria nuolat atnaujinti sutarties sąlygas, nes, keičiantis gyvenimo aplinkybėms, sutartyje nurodyta rizika gali būti nebeaktuali arba žmogus gali pakeisti savo veiklą ir ji gali kelti pavojų jo sveikatai ar gyvybei.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close