captcha

Jūsų klausimas priimtas

KTU verslininkai ir mokslininkai pristatė bendradarbiavimo rezultatus

Kauno technologijos universitete verslininkai ir mokslininkai pristatė bendradarbiavimo rezultatus ir aptarė naujas veiklos galimybes. Prasidėjus naujam ES finansiniam laikotarpiui tikimasi, kad mokslo, studijų ir verslo centrų - slėnių laboratorijose bus įgyvendinta kur kas daugiau bendrų projektų ir sukurta inovatyvių produktų.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Kauno technologijos universitete verslininkai ir mokslininkai pristatė bendradarbiavimo rezultatus ir aptarė naujas veiklos galimybes. Prasidėjus naujam ES finansiniam laikotarpiui tikimasi, kad mokslo, studijų ir verslo centrų–slėnių laboratorijose bus įgyvendinta kur kas daugiau bendrų projektų ir sukurta inovatyvių produktų.

Tokiose laboratorijose, pasak specialistų, kuriamas ateities verslas. Jau dabar mokslininkai ir verslininkai gali džiaugtis pirmaisiais pasiekimais – drauge sukūrė naują gerklų vėžio diagnostikos metodą. Pacientams tereikės ištarti raidę „A“ ir diagnozė bus aiški. Į mokslo ir gamybos bendradarbiavimą jau praėjusį finansinį laikotarpį buvo investuoti milijardai litų. Naujuoju laikotarpiu bus investuota ne mažiau.

„Vienintelė, ko gero, bėda yra, kad tokių projektų dar pakankamai mažai ir mes turime dar daugiau pastangų idėti, kad bendros verslo, pramonininkų ir mokslininkų komandos, turėdamos tokias modernias laboratorijas ir finansavimo galimybes, gamintų vadinamuosius prototipus; kad mes tiesiog sėkmingai kurtume savo verslą“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Gediminas Rainys.

KTU Santakos slėnyje verslo, mokslo ir kitų atsakingų institucijų atstovai aptarė kaip aktyvinti ir skatinti palyginti neilgą verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Pristatytos sumanios specializacijos kryptys.

„Kompleksiškiau žvelgiant į sumanią specializaciją, tai yra bendra ES nauja nuostata, kad kiekviena valstybė, kiekvienas regionas turi atrasti savo unikalius gebėjimus – ką jis sugeba padaryti geriausiai, sujungiant verslo, mokslo bendradarbiavimo gebėjimus ir tuo pačiu sprendžiant valstybei aktualius iššūkius“, – paaiškino MOSTA (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro) Inovacijų politikos stebėsenos skyriaus vedėjas Ramojus Reimeris.

Pristatytos verslo ir mokslo partnerystę skatinančios priemonės: intelektas.lt, inočekiai ir įmonių klasteriai.

„Kaip pagrindinę priemonę aš įvardinčiau iš Ūkio ministerijos paketo intelektas.lt, kuris apims tiek investicijas į ilgalaikį turtą, tiek išlaidas reikalingas sukurti naują produktą ir atlikti eksperimentinę plėtrą. Reikia dar palaukti, kol bus paskelbtos tos priemonės, tačiau ir praeitame laikotarpyje mes esame sulaukę nemažai paraiškų, nemažai įdomių idėjų ir esame  daug jų finansavę“, – kalbėjo Lietuvos verslo paramos agentūros direktorius Nikita Ananjevas.

Lietuva yra parengusi sumanios specializacijos strategiją, kuri derinama su Europos Komisija. Tikimasi, kad dar šiais metais verslas sulauks kvietimų ir, gavęs finansavimą, galės investuoti į naujos kartos produktų kūrimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...