captcha

Jūsų klausimas priimtas

R.Sinkevičius: valstybei vystyti Šventosios uostą ir miestelį pinigų tiesiog nepakanka

Vyriausybei trečiadienį pritarus Šventosios uosto atstatymui, susisiekimo ministras teigia, kad projektas turėtų būti įgyvendintas koncesijos būdu. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, koncesijos sąlygas tikimasi parengti iki vasaros.

Vyriausybei trečiadienį pritarus Šventosios uosto atstatymui, susisiekimo ministras teigia, kad projektas turėtų būti įgyvendintas koncesijos būdu. Pasak Rimanto Sinkevičiaus, koncesijos sąlygas tikimasi parengti iki vasaros.

„Vakar (trečiadienį - red. past.) buvo svarstomi Šventosios uosto aplinkosauginiai reikalai: ar galima įgyvendinti projektą dėl aplinkosauginių motyvų? Kadangi kliūčių aplinkosauginių nelieka, reikia suprasti, kad visi projektavimo dokumentai įgauna realią galimybę būti įgyvendinti. Rengsime koncesijos sąlygas ir bandysime siūlyti. (...) Aš galvoju, kad galbūt iki vasaros pavyks pajudėti šita kryptimi, bet tai nėra paprasta, sąlygų labai daug, stengsimės kuo greičiau“, – BNS sakė R. Sinkevičius. 

Ministras teigė kol kas nesulaukęs susidomėjusių verslininkų pasiūlymų dėl uosto atstatymo, tačiau tiki, kad norinčiųjų atsiras.

„Ne, nieko nesu gavęs, deja. Džiaugčiausi, jeigu gaučiau. Bet aš galvoju, kad pas mus yra turtingų žmonių, turtingų įmonių, kurioms galbūt pasirodytų priimtinas toks dalykas. Valstybei kompleksiškai vystant tiek patį uostą, tiek patį miestelį, jo infrastruktūrą, pinigų tiesiog nepakanka“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anksčiau jis teigė, kad uosto statyba galėtų kainuoti 43,4 mln. eurų, dar tiek pat – miestelio sutvarkymas.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė, kad numatomi keturi uosto atstatymo etapai: molų statyba ir farvaterio gilinimas, inžinerinių tinklų statyba, vakarinės krantinės rekonstravimas bei švartavimo įrangos statyba.

Uosto atstatymo klausimą ministrų kabinetas jau svarstė vasarį, tačiau tuomet suabejota, kodėl uosto gilinimo darbai traktuojami kaip statinys. Klaipėdos uosto užsakymu techninį Šventosios uosto atstatymo projektą rengia bendrovė „Sweco hidroprojektas“. Uosto parengiamiesiems darbams jau išleista apie 2,6 mln. eurų.

Šių metų pradžioje Vyriausybė pritarė uosto teritorijos išplėtimui – Nacionalinė žemės tarnyba uostui perleido du žemės sklypus, kuriuose numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir uosto šiaurinio molo žemyninę dalį.

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas atidarytas 2011-ųjų metų birželį, tačiau po kelių dienų jį teko uždaryti, kai įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Kaltę dėl to pasidalijo uostą gilinusi Latvijos bendrovė BGS ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija. 2012 metais gilinimo darbus perėmė Palangos įmonė „Alvetos karjerai“, tačiau jai nesilaikius įsipareigojimų, sutartis buvo nutraukta.

Dabar neveikiantį Šventosios uostą valdo Klaipėdos jūrų uostas. Pokario laikais Šventojoje švartavosi nedideli žvejų laiveliai, jis buvo palaikomas pamario žvejų lėšomis. Uostas nuo Latvijos sienos nutolęs apie 6 kilometrus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...