captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkas: pirkėjai nebenori atiduoti savo pinigų savanaudiškoms korporacijoms

Verslininkas ir Stokholmo ekonomikos mokyklos dėstytojas Rygoje Fionnas Dobbinas savo socialiai atsakingą verslą įkūrė išgirdęs apie našle likusią ketvertuko mamą. Pradėjus nuo 500 eurų investicijos šiandien jo įkurtoje drabužių parduotuvėje darbuojasi ne tik ši, tačiau ir kelios dešimtys kitų Latvijos mamų, kurioms tokia veikla– reta galimybė suderinti vaikų priežiūrą ir darbą.
Fionnas Dobbinas socialinio verslo mokymuose. Organizatorių archyvo nuotr.
Fionnas Dobbinas socialinio verslo mokymuose. Organizatorių archyvo nuotr.

Verslininkas ir Stokholmo ekonomikos mokyklos dėstytojas Rygoje Fionnas Dobbinas savo socialiai atsakingą verslą įkūrė išgirdęs apie našle likusią ketvertuko mamą. Pradėjus nuo 500 eurų investicijos šiandien jo įkurtoje drabužių parduotuvėje darbuojasi ne tik ši, tačiau ir kelios dešimtys kitų Latvijos mamų, kurioms tokia veikla – reta galimybė suderinti vaikų priežiūrą ir darbą.

Šis verslininkas įsitikinęs, jog pirkėjai tampa vis sąmoningesni ir socialiniai verslai, ypač pasitelkę socialinių tinklų jėgą, turi potencialo pritraukti tūkstančius sekėjų bei virsti judėjimais už šviesesnį rytojų.

Griebkitės verslo - arba likite savanaudžiais

„Jei nori vystyti savo verslą, kuris būtų tikrai puikus – kalbu ne tik apie produktą, bet ir apie pačią kompaniją, jos idėją – logiška, kad jis turės tam tikrą įtaką visuomenei. Bent jau mano motyvas, kodėl aš užsiimu socialiai atsakinga veikla, yra tas, kad aš turiu galimybę tai daryti. Juk verslas – toks paprastas būdas išspręsti kai kurias visuomenės problemas! Ir man pasisekė: aš gyvenu Europoje, turiu tinkamą išsilavinimą ir žinių, kad įkurčiau ir vystyčiau socialiai atsakingą įmonę. Ir manau, kad būtų absoliučiai savanaudiška nesiimti socialinio verslo, jei turi tokią galimybę“, – žurnalistams sakė į Lietuvoje surengtus tarptautinius socialinio verslo mokymus „Socifaction“ atvykęs lektorius.

Tuo metu, kai dauguma pradedančiųjų verslininkų suka galvą, kaip uždirbti kuo daugiau pelno sau, F. Dobbin svarsto, jog kiekvienas turėtume daryti kažką, kad pasaulis taptų geresne vieta gyventi.

„Nesakau, kad absoliučiai kiekvienas verslas turėtų būti socialinis, tačiau manau, kad kiekviena bendrovė turėtų daryti kažką, kas būtų naudinga visuomenei. Juk negali sukurti verslo, kuris tik siurbia žemės resursus. Žinote pasakymą: „palik gražiau, nei radai“? Manau, kad kiekviena pasaulio kompanija turėtų turėti tokį tikslą, – dėsto verslininkas. – Jei tik siurbsime viską sau, ateinančios kartos nematys nieko gero. Nesakau – yra daugybė puikių tradicinių verslų, kurie nėra numatę spręsti kokios nors visuomenės problemos. Tačiau jie bent jau įsitikina, kad nedaro jokios neigiamos įtakos visuomenei.“

Auksiniai žodžiai! Tačiau kokia dalis šiandieninių verslininkų mąsto taip pat?

Šiuolaikinės kompanijos turi baimintis „šūdo audrų“

F. Dobbin ramina, kad padėtis keičiasi – gyvename informacijos amžiuje ir bet kokia teigiama bendrovės iniciatyva gali žaibiškai išpopuoliarėti. O vienas šaukštas deguto medaus statinėje – pavyzdžiui, neigiamas kliento atsiliepimas apie aptarnavimą ar prekę viešoje erdvėje – gerokai apkartinti gyvenimą naujai iškeptam verslininkui.

Fionnas Dobbinas socialinio verslo mokymuose. Organizatorių archyvo nuotr.

„Mes žinome apie tai, kas dedasi pasaulyje. Visi puikiai žinome apie skurdą Europos šalyse, kritišką skurdą Afrikoje. Esame mate ir girdėję apie benamius žmones, kurie žiemą guli girti gatvėje ir niekam jie nerūpi. Žinome apie korumpuotus politikus. Taigi dar niekada – niekada per visa žmonijos istoriją – nebuvo kartos, kuri turėtų priėjimą prie tokios gausybės informacijos. Tai yra puikus įrankis vystyti savo verslą! Šiandien vaikas „patweetina“ (paskelbia socialiniame tinkle „Twitter“, - red. past.) kokią nors mintį ir iškart ją mato keli šimtai žmonių. Labai lengvai galime susijungti, susiburti ir bendrauti“, – apie informacijos amžiaus gėrybes kalba F. Dobbin.  

Tačiau iškart priduria, kad kartu su informacijos amžiumi atsirado ir reiškinys, kurį jis vadina buitiškai – „šūdo audra“.

„Kompanijos šiais laikais turi būti atsargios. Labai labai atsargios. Jei padarysi klaidą bendraudamas su savo klientais, verslo partneriais, darbuotojais, tai gali labai greitai pasklisti internete ir kilti vadinamosios „šūdo audros“, – išsireiškė F. Dobbinas.

Savanaudiškiems biznieriams atėjo galas?

Verslininko nuomone, nepaisant neigiamos informacijos rizikos, socialiniai tinklai ir informacinės technologijos itin palengvina galimybes plėtoti savo, kad ir visiškai minimalų verslą.

„Šiandien galime sukurti savo elektroninę parduotuvę. Dar prieš dvidešimtmetį tai būtų neįsivaizduojama. Šiuolaikiniai jauni žmonės nežiūri televizijos – jie kuria savo televiziją. Jie neskaito knygų – jie rašo savas. Na, tai vyksta per įrašus blog’uose bet vis tiek galima taip pavadinti. Per aštuonerius savo verslo vystymo metus aš jaučiu, jog visas šis judėjimas tik stiprėja. Vartotojai tampa vis sąmoningesni. Jie nebenori savo sunkiai uždirbtų pinigų atiduoti savanaudėms korporacijoms, kurios visiškai nesirūpina nei aplinka, nei savo darbuotojais. Jie nori pirkti iš tų, kurie neverčia savo darbuotojų vergauti ištisas paras. Iš tų, kurie naudoja kokybiškas medžiagas ir tausoja resursus“, – sako lektorius, pridurdamas, jog šiandien retas viešai giriasi geriantis „Coca-Cola“.

Sėkminga verslo istorija – iš tragiškos draugo patirties

Lietuvoje socialinio verslo mokymuose paskaitą skaitęs F. Dobbinas per kelias dienas turėjo įvertinti lietuvių ir latvių jaunimo pateiktas socialinio verslo idėjas. Kas buvo netikėta? Kas nustebino?

„Ne,  to neklauskite. Negaliu įvertinti verslo idėjos, kuri vis dar „laboratorijos“ stadijoje. Bet kas, ką sukuriate – ar tai būtų koks nors įdomus dizainas ar kompanija, turi būti išbandyta realybėje. Sulaukite atsakomosios reakcijos ir tuomet žinosite, ar padarėte gerai, ar ne. Nors šiame renginyje išgirdau daugybę puikių idėjų, tačiau turiu pasakyti, kad kūrybiškumas ir verslumas visuomet eina koja kojon su nesėkme. Vis dėlto, manau, kad šio socialinio verslo akceleratoriaus rezultatas bus kelių tikrai stiprių verslų susikūrimas,“ – prognozavo verslininkas.

Dalis Mammu.lv kolektyvo. F. Dobbin asmeninio archyvo nuotr.

F. Dobbin tikrai gali duoti vertingų patarimų tiems, kurie imasi savo pirmojo verslo, nes savąjį socialinį verslą jis sėkmingai vysto jau kelerius metus. Nuo ko viskas prasidėjo?

„Man atrodo, kad kompaniją visuomet įkuri kokiam nors konkrečiam žmogui. Mano verslas prasidėjo nuo situacijos, į kurią papuolė vieno mano gero draugo sesuo. Jos vyras žuvo automobilio avarijoje. Moteris liko vieniša keturių vaikų mama. Jai buvo itin sudėtinga – praktiškai neįmanoma – suderinti darbą ir vaikų priežiūrą. Taigi su draugu, Andriu Rubensu, svarstėme, koks galėtų būti sprendimas tokioje situacijoje? Na, reikia darbo su lanksčiomis darbo valandomis.“, - verslo pradžioje kilusius iššūkius prisiminė F. Dobbinas.

Dizainerių idėjos ir mamų rankų šiluma

Vyrai priėmė netipinį sprendimą: decentralizuoti mamų darbą. Jį perkelti į namus, kur jos gali darbuotis vos radusios kelias laisvas minutes.

Kompanija mammu.lv užsiima drabužių siuvimu ir gamyba, mamos siuva, o naujas kolekcijas kuria garsūs Baltijos šalių ir JAV dizaineriai.

„Mammu.lv yra socialinis mados verslas. Apmokome mamas kaip pasiūti drabužius, kuriuos sukuria Baltijos šalių dizaineriai. Arba netgi JAV dizaineriai – pavyzdžiui, paskutiniąją kolekciją sukūrė Ernest Alexander – vienas garsiausių vyriškų drabužių dizainerių JAV. Taigi mamos vežasi medžiagas namo ir dirba. Vėliau mes nuperkame tuos produktus iš mamų ir tiekiame juos į parduotuves, arba parduodame kitiems verslininkams. Produktus parduodame į Vokietiją, Švediją, kitas šalis,“- kalbėjo F. Dobbinas.

Prakalbus apie mamų įdarbinimą, dažnas verslininkas imtų burbėti, jog darbai vyks vėžlio žingsniu. Tačiau mammu.lv įkūrėjas teigia, jog ką jau ką, bet laiko planavimo įgūdžius mamos turi geresnius nei bet kuris kitas darbuotojas.

„Jos puikiai planuoja laiką ir gali pasakyti, kiek užtruks padarydamos vieną ar kitą darbą. Galbūt sunkiau dirbant tokiu būdu administruoti visus darbuotojus, tačiau bent jau produkcijos, mano manymu, pagaminame tiek, kiek bet kuri kita bendrovė, tiesiog įdarbiname daugiau mamų“, – dėstė F. Dobbinas.

Mamų darbo sąlygos rūpi labiau, nei „Ferrari“

Ar vystant socialinį verslą tenka paaukoti daugiau pelno, nei įprastame versle?

„Socialiniame versle niekas nedirba savanoriškai. Visi gauna algas. Tačiau jei aš kitą mėnesį uždirbčiau kompanijai milijoną, vis tiek gaučiau tokią pačią bendrovės kūrybos direktoriaus algą. Negalėčiau išsitraukti pusės milijono ir nusipirkti auksinį „Ferrari“. Na, tai ne tik būtų neįmanoma mūsų bendrovėje, tačiau iš kitos pusės ir labai kvaila taip elgtis. Pirmiausia stengiamės gerinti darbo sąlygas“, – kalbėjo F. Dobbinas

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...