captcha

Jūsų klausimas priimtas

Besitikintiems atlyginimo augimo turi blogų žinių

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pažymi, kad dėl prognozuojamos defliacijos, realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Šiais ir kitais metais vidutinis darbo užmokestis ūgtelės šiek tiek mažiau nei 2014-aisiais, SEB banko analitikų leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ pristatyme pažymi banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Tiesa, ekonomistas pabrėžia, kad dėl prognozuojamos defliacijos realusis darbo užmokestis turėtų išaugti daugiau nei nominalusis.

„Tai sukuria palankias prielaidas gyventojų perkamajai galiai ir vartojimui augti artimiausiais metais. Kita vertus, atlyginimų didėjimui įtakos turi ne tik gerėjanti darbo rinkos situacija, bet ir ta liūdnoka aplinkybė, kad pagal valandos darbo užmokesčio dydį Europos Sąjungoje (ES) esame trečioje vietoje nuo galo. Į tai privalo atsižvelgti tiek privatūs darbdaviai, tiek valstybė, reguliuodama minimalųjį darbo užmokestį ir neapmokestinamąjį pajamų dydį. Priešingu atveju teks toliau apraudoti nesibaigiančią šalies gyventojų emigraciją“, – teigia G. Nausėda.

Mokestinė našta didesnė nei „naktinės reformos“ metais

„Nors jau pavargome kalbėti apie „naktinę mokesčių reformą“, pamėginome paanalizuoti, kas nuo jos pasikeitė, ką pastaruosius keletą metų padarė naujoji valdžia. Buvo padidinti akcizai, sumažintas fizinių asmenų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio neapmokestinamasis dydis, įvesta PVM lengvata viešbučiams, padidintas neapmokestinamas pajamų dydis“, – pažymi SEB analitikas.

Pasak G. Nausėdos, nereikėtų užsiimti demagogija, užtenka vertinti realius skaičius: nors ekonomika augo, mokesčių našta tapo dar sunkesnė, nei buvo „naktinės reformos“ metais.

BVP rodiklių prognozių nekeitė

SEB banko analitikai naujausiame „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numeryje Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiais ir ateinančiais metais rodiklių nekeitė. Manoma, kad BVP augs 2,6 proc. ir 3,5 proc. atitinkamai 2015 m. ir 2016 m. Manoma, kad fiskalinis deficitas šiemet sudarys 1,5 proc. BVP, kitąmet – 0,5 proc. BVP.

„Mūsų prognozė visada buvo skeptiškesnė, jos ir nekeitėme. Priežastis to, kad esame didesni pesimistai, yra ta, jog valstybės išlaidos yra suplanuotos remiantis optimistinėmis pajamų prognozėmis“, – sako G. Nausėda.

Pasak G. Nausėdos, pastarojo meto Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai atrodo „sveikesni“ nei kitų Baltijos šalių. 2014-ųjų investicijų, namų ūkių vartojimo, importo bei eksporto rodikliai atrodė geriau nei kitose Baltijos šalyse.

Lietuvos vidaus rinkos būklė nėra nepriekaištinga

Pasak SEB banko analitiko, Lietuvos vidaus rinkos būklė nėra tokia nepriekaištingai tvirta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors vartotojų pasitikėjimo indeksai Lietuvoje pakilo iki senokai regėtų aukštumų, šį optimizmą lėmė energetinių išteklių pigimas, atlaisvinęs namų ūkių pajamas kitoms prekėms pirkti arba taupyti.

Tačiau jei degalai vėl imtų brangti, vartotojų nuotaikos suprastėtų, įsitikinęs SEB banko ekonomistas.

Be to, 2015-ųjų sausio–vasario mažmeninės prekybos duomenų analizė rodo, kad daugelio prekių apyvartos metinis augimo tempas sulėtėjo. Apčiuopiamos įtakos tam turėjo gyventojų pratinimasis prie euro. G. Nausėda apgailestauja, kad labiausiai išaugo (8,3 proc.) naudotų daiktų apyvarta – žmonės dažniau apsipirkinėjo dėvėtų rūbų ir naudotų daiktų parduotuvėse.

ECB kiekybinis skatinimas Lietuvą gali aplenkti

Iš Europos centrinio bako (ECB) kiekybinio skatinimo programos, G. Nausėdos teigimu, Lietuva gali tikėtis labai mažo pinigų kiekio į realųjį Lietuvos ekonomikos sektorių. Visų pirma todėl, kad ECB kiekybinio skatinimo programa yra labiausiai orientuota į problemines euro zonos valstybes, kurios patiria skolos aptarnavimo sunkumų.

Be to, pasak G. Nausėdos, nėra jokių garantijų, kad papildomos lėšos „neužstrigs“ pusiaukelėje ir pasieks realųjį ekonomikos sektorių.

Dar viena priežastis, kodėl ECB kiekybinio skatinimo programa į Lietuvos realųjį ekonomikos sektorių pinigų gali „nepripūsti“, yra ta, kad skandinaviškam kapitalui priklausantys Lietuvos bankai ir taip turi aukštą likvidumo lygį, todėl nejaučia ypatingo poreikio jį didinti. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...