captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslo konfederacija: lankstesnis Darbo kodeksas atneš darbo vietų ir regionams

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įsitikinusi, kad priėmus Darbo kodekso pataisas ir taip subalansavus darbuotojų ir darbdavių santykius augs ekonomika, o naudos sulauks ir nuo nedarbo kenčiantys šalies regionai.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) įsitikinusi, kad priėmus Darbo kodekso pataisas ir taip subalansavus darbuotojų ir darbdavių santykius augs ekonomika, o naudos sulauks ir nuo nedarbo kenčiantys šalies regionai.

Kaip antradienį sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus, iš samdomų darbuotojų pozicijos įprasta manyti, kad darbdavius varžantys apribojimai darbuotojų pusei yra palankūs, todėl naujojo Darbo kodekso autoriams prakalbus apie lengvesnį darbuotojų atleidimą – trumpesnį įspėjimo terminą prieš atleidžiant ir mažesnes išeitines kompensacijas, kilo nepasitenkinimas.

Tačiau V. Sutkus tikina, kad toks požiūris yra trumparegiškas, o lankstesni darbo santykiai, priešingai, stimuliuoja ekonomiką.

„Galbūt taip ir yra kokiu nors atskiru atveju, nes visi dirbantys už atlyginimą visada galime galvoti, kad kuo sunkiau bus mus atleisti, tuo mums asmeniškai bus geriau. Vis dėlto tai – ne toliaregiškas, o netgi labai trumparegiškas požiūris, nes darbo santykių lankstumas kaip tik leidžia augti ekonomikai. Nėra iš ko mokėti didesnių algų, nėra iš ko duoti daugiau socialinių garantijų arba gerinti infrastruktūrą, medicinos paslaugas ir kita, jei nėra uždirbama pajamų ir sumokama mokesčių.

O darbo vietų kūrimas be galo glaudžiai ir tiesiogiai susijęs su darbo santykių lankstumu – įsivaizduokime hipotetišką situaciją, kai nebūtų galima darbuotojų atleisti apskritai, o jam reikėtų mokėti 10 tūkst. eurų atlyginimą. Kas tuomet kurtų verslą ir priimtų darbuotojus? Turbūt niekas. Labai natūralu, kad kuo daugiau apribojimų, kuo didesnės darbuotojų atleidimo sąnaudos, tuo labiau darbo rinka neskaidri, nelanksti ir tuo sunkiau į priekį juda ekonomika“, – sako V. Sutkus.

Ilgi atleidimo terminai, verslininkų įsitikinimu, kenkia abiem pusėms: motyvaciją dirbti praradęs darbuotojas gaišta savo laiką darbovietėje, o darbdavys netenka jo kuriamos vertės.

Sustabarėjusi darbo rinka Lietuvai esą smogia ir šešėlinės ekonomikos botagu – ieškodami išeičių, kaip išsiskirti su darbuotoju ir nelikti basiems ar net be verslo, darbdaviai imasi slėpti tikruosius atlyginimus. Galiausiai nuo to kenčia tiek darbuotojas, tiek šalies socialinė sistema apskritai.

„Ką daro darbdavys, žinodamas, kad negalės lanksčiai atleisti darbuotojo? Jis nustato jam pakankamai nedidelį oficialų atlyginimą ir taip yra tikras, kad atleidimo atveju, mokant 6 atlyginimus, jis pagal įstatymus sumokės tik tą legalią dalį užmokesčio, o nelegalioji dalis taip ir liks pas jį“, – sako V. Sutkus.

Nelankstus darbo santykių reglamentavimas, jo teigimu, Lietuvą privedė prie situacijos, kad praktikoje dažnai galioja ne Darbo kodeksas, o paprotinė teisė – darbuotojas tiesiog spaudžiamas išeiti savo noru. V. Sutkus atkreipia dėmesį, kad griežtų reglamento nuostatų praktikoje nesilaiko ne tik darbdaviai – darbuotojams taip pat dažnai tenka ieškoti landų, kaip suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą.

„Įvairios sociologinės gyventojų apklausos rodo, kad esamų Darbo kodekso nuostatų nesilaikoma: 48 proc. Lietuvos gyventojų išeina iš darbo anksčiau ir tą laiką atidirba kitą dieną, t.y., susitaria su darbdaviu. Formaliai žiūrint, tai yra įstatymo pažeidimas“, – atkreipia dėmesį V. Sutkus.

Kalbėdama iš platesnės perspektyvos, LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura Duksaitė-Iškauskienė pabrėžia, kad Darbo kodekso liberalizavimas suteiks galimybę įmonėms kurti daugiau ir įvairesnių darbo vietų.

„Naujos įmonės galėtų drąsiai kurti darbo vietas, taip būtų sprendžiamas opus jaunimo nedarbo klausimas, taip pat žmonių, kurie planuoja išeiti į pensiją arba jau yra pensinio amžiaus, problemos“, – sako ekspertė.

Ji atkreipia dėmesį, kad nors dirbantieji šalies regionuose asmenys iš pirmo žvilgsnio yra jautresni darbo rinkos liberalizavimui, didesnė darbo sutarčių įvairovė leistų jiems tapti ne tik tam tikros teritorijos, o visos šalies darbo rinkos dalyviais, dirbti nuotoliniu būdu.

„Verslas ne didžiuosiuose miestuose pabrėžia, kad jiems labiausiai trūksta žmonių. Jei mes norime pritraukti tiek kvalifikuotą, tiek mažiau kvalifikuotą darbo jėgą į regionus, turime sudaryti tiems žmonėms sąlygas dirbti įvairiai. Daugiau sezoninio, projektinio, pagaliau nuotolinio darbo galimybių – įmonės galėtų išspręsti personalo klausimą“, – sako L. Duksaitė-Iškauskienė.

Daugiau vilčių teikiama ir bedarbiams – geresnės trumpalaikių sutarčių galimybės jiems esą pagausintų darbo vietų, įmonės drąsiau teiktų naujus pasiūlymus.

Verslo atstovai pabrėžia, kad parengtasis Darbo kodeksas nenukreiptas tik į vieną pusę – jo nuostatos kuria abipusį darbo santykių lankstumą: darbuotojui lengviau derinti darbą su šeimos ypatybėmis, jis gali gauti apmokamas atostogas mokslui ir kita. V. Sutkus ypač tikisi, jog liberalesnis reglamentavimas leis į šalį grąžinti ar pritraukti trūkstamų talentų.

LVK deklaruoja remianti gegužę į Seimą turinčią atkeliauti Darbo kodekso redakciją ir sako ypatingą nerimą keliančių punktų joje neaptinkanti. Tiesa, pripažįstama, kad ir šįkart neapsieita be administracinės naštos didinimo – LVK siūlytų atsisakyti prievolės įmonėse, turinčiose per 50 darbuotojų, privalomai steigti darbo tarybas.

„Ir šiuo metu darbdavys su darbuotoju daugumoje paslaugų įmonių bendrauja be panašių įpareigojimų“, – sako V. Sutkus.

Lietuva, šalies Vyriausybės skelbtais duomenimis, pagal darbo santykių reguliavimą užima 124-ąją vietą pasaulyje ir atsilieka nuo kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...