captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimo išvada: didžiausią įtaką politikams daro ne lobistai, o asociacijos

Labiausiai politikus veikia ne registruoti lobistai, o asociacijos, dažniausiai atstovaujančios energetikos, statybų, farmacijos ar alkoholio ir tabako pramonės sričių interesams, rodo su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikta apklausa.
Protestas prieš korupciją. A. Ufarto (BFL) nuotr.
Protestas prieš korupciją. A. Ufarto (BFL) nuotr.

Labiausiai politikus veikia ne registruoti lobistai, o asociacijos, dažniausiai atstovaujančios energetikos, statybų, farmacijos ar alkoholio ir tabako pramonės sričių interesams, rodo su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency international“ Lietuvos skyriaus (TILS) užsakymu atlikta apklausa.

Apklausa, kurią atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Vilmorus“, parodė, kad, verslininkų nuomone, dažniausiai interesų grupės politikus ir valstybės tarnautojus siekia paveikti neoficialiais būdais, pasinaudodamos pažintimis, siūlydamos finansinį atlygį, aukodamos arba kitaip remdamos politines partijas.

Šeši iš dešimties verslininkų teigia, kad dažniausiai Lietuvoje įtaką politikams siekia daryti asociacijos, penki iš dešimties – kad to siekia registruoti lobistai, keturi iš dešimties – profesinės sąjungos ir įmonės. Verslininkai šias interesų grupes įvardija kaip veiksmingiausias. Kad daryti įtaką dažniausiai siekiama pasinaudojant pažintimis, mano šeši iš dešimties, siūlant finansinį atlygį, aukojant arba kitaip remiant politines partijas – daugiau nei penki iš dešimties respondentų.

Anot verslininkų, dažniausiai įtaką sprendimams priimti siekiama daryti energetikos (81 proc.), statybų (65 proc.), farmacijos ir sveikatos apsaugos (48 proc.) srityse, alkoholio (58 proc.) ir tabako (53 proc.) rinkose. Šioms sritims atstovaujančios interesų grupės nurodomos ir kaip įtakingiausios.

Antra iš poveikio priemonių – finansinis atlygis, rodo atliktas tyrimas. T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Palikus valstybines pareigas laukia „šilta“ vieta privačioje bendrovėje

Aštuoni iš dešimties verslininkų žino atvejų, kai valdžios atstovai, priimdami sprendimus, siekė naudos konkrečioms interesų grupėms, neatsižvelgdami į visuomenės interesus. Beveik tiek pat apklaustųjų mano, kad Lietuvoje sprendimų priėmimas nėra visiems vienodai atviras.

Kaip rečiausiai naudojamus įtakos darymo būdus verslininkai nurodė dalyvavimą darbo grupėse (22 proc.) ir oficialiuose susitikimuose (19 proc.) bei oficialų pastabų teisės aktų projektams teikimą (18 proc.).

Du trečdaliai verslininkų teigia, kad politikai ir valstybės tarnautojai interesus dažniausiai painioja savivaldybių administracijose (66 proc. ), savivaldybių įmonėse (65 proc.), savivaldybių tarybose (64 proc.), ministerijose (61 proc.) ir Seime (61 proc.).

Šešiems iš dešimties verslininkų teko girdėti, kai valdžios atstovai, baigę tarnybą, gavo pareigas privačiame sektoriuje kaip atlygį už priimtus sprendimus. 

Žala – ir žmonėms, ir biudžetui, ir verslininkams

Dauguma verslininkų aiškiai suvokia neteisėto lobizmo žalą. 68 proc. jų teigia, kad nuo to labiausiai nukenčia piliečių pasitikėjimas valdžia, piliečių finansinė gerovė (66 proc.), šalies biudžetas (64 proc.) bei verslo ir investicijų aplinka (64 proc.).

Pasak TILS vadovo Sergejaus Muravjovo, didžiausia problema, jog šiuo metu sužinoti, kokios interesų grupės dalyvauja priimant sprendimus, praktiškai neįmanoma.

„Siūlome sieti lobizmą ne su formalia lobistų registracija, o siekiu daryti įtaką. Be to, viešinti visomis formomis valdžios atstovams pateiktus pasiūlymus. Atėjo laikas pripažinti, kad įtakos darymas nėra blogybė savaime – svarbu, kad tai būtų daroma atskaitingai“, – TILS pranešime cituojamas S. Muravjovas.

TILS siūlo įstatymuose numatyti, kad lobistinė veikla yra bet kokia įtaka teisėkūrai ir sprendimų priėmimui, taip pat raginama pavesti stebėti šį procesą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, išplečiant jos kompetencijas, numatant pakankamai išteklių teisėsaugos institucijoms, tiriančioms galimus neteisėtos įtakos atvejus.

Reprezentatyvią Lietuvos įmonių vadovų apklausą TILS užsakymu 2014 metų lapkričio 24 – gruodžio 10 dienomis atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Iš viso apklausti 604 šalies įmonių vadovai.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...