captcha

Jūsų klausimas priimtas

Būstai vis mažėja: kiek kvadratų reikia žmogui?

Vilniuje galima įsigyti vis mažesnių būstų, tiesa, ne visi jie gali būti vadinami butais dėl mažo ploto, tad dažniau pristatomi kaip studijos. Nekilnojamojo turto plėtotojai ir architektai skirtingai vertina tai, kas siūloma rinkoje.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vilniuje galima įsigyti vis mažesnių būstų, tiesa, ne visi jie gali būti vadinami butais dėl mažo ploto, tad dažniau pristatomi kaip studijos. Nekilnojamojo turto plėtotojai ir architektai skirtingai vertina tai, kas siūloma rinkoje.

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai – patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 24 kv. m., dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17–18 kv. m, įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15–25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

„Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte – po 6 patalpas“, – kalbėjo L. Valantiejūtė.

Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį.

„Mūsų klientas – jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, – mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37–48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m.

Asociacijos duomenimis, pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai, pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.

Mažos patalpos: dėl mados ar iš skurdo?

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius.

„Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai – pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, – kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste.

„Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme – ir automobiliui“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.

„Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, – mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybė, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30–45 kv. m. ploto.

„Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, – kalbėjo architektas urbanistas.

Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m.

„Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30–35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12–16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, – kalbėjo jis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto.

„Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5–3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, – apibendrina M. Pakalnis.

Senos statybos daugiabučiai ir studijos – konkurentai

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais.

„Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, – kalbėjo L. Valantiejūtė. – Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę. Matome, kad net bendrabučio tipo būstai yra perkami ir parduodami, jei pirkėjas gali sau leisti tik pigesnį nekilnojamąjį turtą.“

Visgi, pašnekovė dėsto, kad potencialiems studijų pirkėjams labai svarbu pamatyti, kaip mažo ploto būstą galima įsirengti, o pavyzdžiai rodo, kad interjerų variantų yra.

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to – ir potencialo.

„Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas – nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose.

„Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, – mano M. Pakalnis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...