captcha

Jūsų klausimas priimtas

DNB: šiemet gyventojų vartojimo apetitas bus mažesnis

Nors iš pirmųjų poros mėnesių galima daryti tik preliminarias išvadas, panašu, kad šiemet vartotojai pasižymės daug prastesniu apetitu nei prieš metus. Tam įtakos turi euro įvedimo veiksnys.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Nors iš pirmųjų poros mėnesių galima daryti tik preliminarias išvadas, panašu, kad šiemet vartotojai pasižymės daug prastesniu apetitu nei prieš metus. Tam įtakos turi euro įvedimo veiksnys.

Numatomas euro įvedimas pernai kėlė daug nepagrįsto nerimo gyventojams, vienas labiausiai paplitusių mitų buvo galimas infliacijos šuolis po euro. Nenuostabu, kad tai paskatino daugelį šeimų apsirūpinti ilgalaikio vartojimo prekėmis ir paslaugomis ir gerino pernykščius mažmeninės prekybos apyvartų rodiklius.

Pardavimai 2014 m. pasistiebė 5,6 proc. Labiausiai augo – 8,4 proc. per metus – mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis. Aktyvesnė prekyba ne pirmojo būtinumo prekėmis – ne tik euro įvedimo, bet ir pagerėjusios namų ūkių finansinės padėties ir sveikesnės darbo rinkos rezultatas.

Pasak DNB vyresniosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, šiemet veikia visiškai priešingos nuotaikos. Lietuvoje fiksuota defliacija įrodė, kad kainų šuolio nuogąstauta buvo visiškai be reikalo. Be to, kuklesniems mažmeninės prekybos pardavimams metų pradžioje įtakos turėjo ir techninis lito keitimas euru bei pratinimasis prie naujos valiutos. Nemaža dalis gyventojų turėjo sunkumų vertinant kainas eurais ir verčiant sumas į litus, todėl stengėsi stambesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (palyginamosiomis kainomis) vasario mėn. palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus išaugo 4,3 proc. Palyginti su sausio mėn. (panaikinus darbo dienų ir sezono įtaką) mažmeninės prekybos apyvarta padidėjo 1 proc.

Vasario mėnuo pasižymi ryškiu sezoniškumo veiksniu laisvalaikio prekių, drabužių ir avalynės prekyboje. Žiemos sezonui einant į pabaigą, prekybos centrai išsišluoja lentynas išparduodami žiemos laisvalaikio prekes, inventorių ir aprangos bei avalynės kolekcijų likučius, apyvartos augimą skatina įvairios akcijos, nukainojimai. Vasarį prekybininkai pristato prekių asortimentą, skirtą besiruošiantiems naujam sezonui.

Šių metų sausio–vasario mėn. įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis apyvarta buvo 0,3 proc. didesnė nei prieš metus, o ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta per metus padidėjo 2,7 proc. Bendrą mažmeninės prekybos apyvartų metinį augimą 2,6 proc. lėmė sparčiai augusios prekybos degalais apyvartos.

Tačiau bendras ekonominis klimatas vartojimui išlieka palankus. Nepaisant tvyrančio nerimo dėl karinio konflikto Ukrainoje ir Lietuvą veikiančių tiesioginio jo užkrato, vartotojų lūkesčiai gerėjo jau šeštą mėnesį iš eilės. Kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis siekė -2 – tai aukščiausias lygis nuo 2007 m. pabaigos.

Apklausos duomenimis, gyventojai vis geriau vertina tiek šalies, tiek savo asmeninių finansų perspektyvas ateinančiais metais, ypač vartotojų nuotaikas skaidrino gerėjanti situacija darbo rinkoje – vis mažiau gyventojų prisibijo nedarbo rizikos.

Kad darbo rinka Lietuvoje sparčiai sveiksta, iliustruoja jos aktyvumo rikliai. Sezoniškai išlygintas nedarbo lygis Lietuvoje vasarį pagaliau išsivadavo iš dviženklės zonos ir sudarė 9,8 proc. – žemiausio lygio per pastaruosius šešetą metų. Emigracijos ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumo įbauginti darbdaviai net ir išsikvėpus infliacijos spaudimui dosniau kelia atlyginimus. Pernai metų pabaigoje vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 5,4 proc. didesnis nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Panašu, kad ši tendencija išliks ir šiais metais, nes net ir su sunkumais susiduriančios veiklos turimų darbuotojų neskuba atleisti, žinodami, kaip sudėtinga jų surasti.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, namų ūkių vartojimo kolona pernai buvo viena kertinių, į kurias rėmėsi Lietuvos ekonomikos augimas. Šiemet, eksportuojantiems sektoriams vis dar išgyvenant persiorientavimo ir prisitaikymo etapą, o investicijoms atslūgus dėl vangesnio statybų sektoriaus sezono, vartotojų paklausa išliks itin svarbiu augimui komponentu. Tačiau tvyranti geopolitinė įtampa ir padidėjęs ateities perspektyvų neapibrėžtumas vers namų ūkius elgtis atsargiau, mažiau išlaidauti ir daugiau lėšų atidėti juodai dienai. Neigiamai vartojimo augimą veiks ir statistinis didelės praėjusių metų palyginamosios bazės efektas. Todėl pernykščių mažmeninės prekybos rezultatų pakartoti tikrai nepavyks.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...