captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvai – geriausios naujienos Baltijos šalyse

Nepaisant geopolitinių grėsmių Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos – geriausias regione.
G. Nausėda, V. Skaraičio (BFL) nuotr.
G. Nausėda, V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Nepaisant geopolitinių grėsmių Baltijos šalių ekonomikos plėtros tempas išliks vienas didžiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos – geriausias regione.

Prognozuojama, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika išaugs 2,6 proc., Latvijos − 2,4 proc., o Estijos − 2,2 procento.

Apie tai SEB bankas paskelbė per konferenciją „Naujos žaidimo taisyklės: kaip joms pasiruošusios Baltijos šalys?“.

Vyriausias SEB grupės ekonomistas Robertas Bergqvistas iš Švedijos pastebi, kad teigiamo postūmio ir pasaulio, ir Baltijos šalims suteikia sumažėjusios naftos kainos ir rekordinėse žemumose besilaikančios palūkanų normos.

Paklaustas, kodėl Lietuvai šiemet prognozuojamas sparčiausias ekonomikos augimas, R. Bergqvistas dėstė, kad Lietuvoje matomas stiprus vidinis vartojimas, kuris atsiliepia teigiamai šalies ekonomikai.

„Tai yra pabrėžtina Lietuvos stiprybė“, – kalbėjo iš Švedijos atvykęs ekonomistas.

Be to, jis dėsto, kad maža infliacija toliau gerina Lietuvos namų ūkių padėtį, nors neverta tikėtis, kad vartojimas grįš į prieš krizinius laikus.

Kartu jis pabrėžė, kad Lietuvoje yra ir skausminga darbo rinkos problema, kur nepakankama darbo jėgos pasiūla riboja šalies augimo potencialą.

SEB grupės ekonomikos ekspertas R. Bergqvistas pastebi, kad nors Rusijos-Ukrainos konfliktas daugiausia iššūkių kelia būtent Baltijos šalims todėl, daugėja palankių euro zonos ūkio augimo veiksnių.

„Be abejonės, Rusijos-Ukrainos konfliktas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis neramina visą pasaulį, tačiau šios šalies sankcijų ir recesijos pasekmes labiausiai junta Baltijos šalys, taip pat Suomija. Mūsų nuomone, nepaisant pasiektų tam tikrų susitarimų Minske, geopolitinė situacija ir toliau išliks įtempta, todėl labai svarbu, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos verslas toliau nuolat ieškotų alternatyvių rinkų ir verslą vystytų naujomis kryptimis“, − sako R. Bergqvistas.

Tačiau kartu ekonomistas giria Europos centrinio banko (ECB) vykdomą skatinamąją pinigų politiką.

„Tokie teigiami veiksniai, kaip žemos naftos kainos, pasaulio ekonomikos atsigavimo požymiai ir silpnas euras, artimiausiu metu turės teigiamą įtaką ir euro zonai“, − mano R. Bergqvistas.

Lietuvai reikia pasiraitoti rankoves

Šimis aplinkybėmis Baltijos šalims, ir ypač Lietuvai, verta pasidarbuoti tiesiant kelius eksportui.

SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos teigimu, nors ekonomikos plėtros tempas visose Baltijos šalyse yra panašus, augimo veiksniai gana smarkiai skiriasi.

Pernai Lietuvoje labiausiai išaugo vidaus investicijos – 8 proc., antroje vietoje buvo namų ūkių vartojimas − 5,6 procento. Latvijoje kiek netikėtai daugiausiai ūgtelėjo vyriausybės išlaidos, kurios mūsų šalyje keletą pastarųjų metų augo labai nuosaikiai. Kita vertus, visų trijų Baltijos šalių verslui pagrindinis uždavinys ir toliau yra naujų eksporto rinkų paieška.

„Kol kas Baltijos šalių gamintojai tik kerta langą į alternatyvias rinkas, todėl laikinas eksporto ir finansinių rodiklių pablogėjimas visose trijose šalyse yra neišvengiamas. Kita vertus, Rusijos sankcijos Baltijos regiono verslui nėra naujiena, todėl alternatyvių rinkų žvalgybos jau prasidėjo gerokai anksčiau negu kilęs Rusijos-Ukrainos konfliktas“, − sako G. Nausėda.

Naujausios SEB analitikų rengiamos Rytų Europos šalių ekonomikos apžvalgos „Eastern European Outlook“ duomenimis, Estijos eksportas į Rusiją sudaro apie 10 proc., Latvijos − apie 16 proc., Lietuvos − beveik 21 proc.

SEB ekspertai prognozuoja, kad, visose trijose valstybėse 2015 m. eksportas didės nuosaikiai, o 2016 metais jau galima tikėtis spartesnės eksporto plėtros ir labiau apčiuopiamų alternatyvių rinkų paieškos rezultatų.

Tam prielaidas sudarys tvirtesnis euro zonos ekonomikos atsigavimas ir atsiversiančios galimybės žengti į naujas rinkas − Tolimuosius Rytus, Lotynų Ameriką, JAV ir kitas.

Darbo užmokestis augs

Gerų naujienų yra ir dirbantiesiems, nepaisant šiemet įvesto euro, Lietuvoje prognozuojamas darbo užmokesčio augimas.

Anot G. Nausėdos, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės toliau, nes dar ne visiškai išnaudotos ir galimybės kelti minimalią mėnesio algą (MMA).

„Kaip rodo Baltijos šalių MMA pokyčių lyginamoji analizė, Lietuva atsiliko pagal šį rodiklį nuo Latvijos būtent pasaulinės finansų krizės metais, nors politikai ir ekonomistai choru tvirtino, kad mūsų šiaurinė kaimynė nukentėjo dėl krizės kur kas daugiau negu mes“, − pastebi G. Nausėda.

Anot ekonomisto, tai rodo, kad MMA augimo procesas Lietuvoje buvo dirbtinai pristabdytas ir dėl subjektyvių priežasčių.

2015 metais yra prielaidų vienkartinį MMA padidinti iki 10 proc., pasiekiant 325−330 eurų.

Anksčiau yra skelbta, kad Lietuvoje MMA planuojama padidinti šiemet vasarą nuo esamų 300 eurų iki 325 eurų, neatskaičius mokesčių.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...