captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietijos ir Graikijos lyderių derybos: abi pusės mažina lūkesčius

Berlyne prasidėjo Vokietijos kanclerės ir Graikijos premjero derybos, per kurias Aleksis Cipras tikriausiai pakartos, kad jau po kelių savaičių Atėnams gali pristigti pinigų skoloms grąžinti. Tačiau Angela Merkel neatlyžta ir sieks išgirsti detalų reformų planą, kurį Graikija delsia pateikti. Abi pusės mažina lūkesčius ir sako, kad susitikimas veikiau skirtas pasitikėjimui atkurti, tiesa, atmosferą temdo ginčas dėl kompensacijų už nacių nusikaltimus.
Angelos Merkel ir Aleksio Tsipro susitikimas. AFP/Scanpix nuotr.
Angelos Merkel ir Aleksio Tsipro susitikimas. AFP/Scanpix nuotr.

Berlyne prasidėjo Vokietijos kanclerės ir Graikijos premjero derybos, per kurias Aleksis Cipras tikriausiai pakartos, kad jau po kelių savaičių Atėnams gali pristigti pinigų skoloms grąžinti. Tačiau Angela Merkel neatlyžta ir sieks išgirsti detalų reformų planą, kurį Graikija delsia pateikti. Abi pusės mažina lūkesčius ir sako, kad susitikimas veikiau skirtas pasitikėjimui atkurti, tiesa, atmosferą temdo ginčas dėl kompensacijų už nacių nusikaltimus.

Aleksis Tsipras atvyko į galbūt lemiamą vizitą Berlyne: jo vyriausybė patvirtino dar prieš savaitę perspėjusi Vokietijos, Prancūzijos ir Europos Komisijos vadovus, kad jau artimiausiomis savaitėmis Graikijai pritrūks pinigų, ir tokiu atveju vyriausybė rinksis mokėti atlyginimus, o ne grąžinti tarptautines skolas. Tai reikštų bankrotą ir tikriausiai pasitraukimą iš euro zonos. Atėnai šiandien sako, kad tai ne grasinimas Berlynui, o tikrovė, šiai situacijai reikia politinių sprendimų.
 
Tačiau Vokietijos kanclerė atsisako žaisti šį žaidimą. Po ilgo Europos lyderių susitikimo su A. Tsipru praėjusią savaitę ji pareiškė, kad Atėnai vis vien turės pateikti detalų reformų planą ir tik tada gali tikėtis pinigų. Vokietiją jau erzina, kad A. Tsipras delsia – dėl plano sutarta jau prieš mėnesį. Vokietijos finansų ministras pareiškė, kad Atėnai visiškai pakirto partnerių pasitikėjimą.

„Graikijos vyriausybė turi galimybę tam tikras reformas, kurios nebuvo įgyvendintos iki gruodžio 10-osios, pakeisti naujais reformų siūlymais, jei tik jų poveikis bus toks pat kaip sutarta. O ar jų poveiks bus toks, kaip sutarta, įvertinti turės Europos institucijos“, – sako Vokietijos kanclerė A. Merkel.
 
Žiniasklaida: „Imkit sąrašą, duokit pinigų“
 
„Imkit sąrašą, duokit pinigų“, – taip šias derybas apibūdina Atėnų spauda. Bet lyderiai mažina lūkesčius: sako, kad šiandien A. Tsipras Vokietijos kanclerei konkretaus reformų sąrašo irgi nepateiks. Juk ar skirti Atėnams paskutinius kelis likusius milijardus iš 240-ies milijardų paskolos spręs ne Berlynas, bet visos 19-a euro zoną sudarančių valstybių.
 
„Graikija turi susitarimą su euro zonos finansų ministrų grupe, o ne dvišalį susitarimą su Vokietija. Todėl jei netrukus reformų sąrašas ir pasirodys, kaip žadėjo Graikija, jis bus pateiktas euro grupei, o ne atskiroms vyriausybėms“, – sakė Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

Merkel prajuokino Bundestagą, pripažindama, kad pakaks laiko ir pasikalbėti, ir pasiginčyti.
 
Šis susitikimas veikiau proga dviejų šalių atstovams pakalbėti asmeniškai ir, svarbiausia, pamėginti susigrąžinti bent dalį pasitikėjimo. Abi pusės jį prarado, kai Graikijos spauda Vokietijos vadovus vaizdavo kaip nacius, susirūpinusius drausme, o Vokietijos spauda Graikijos vadovus piešė kaip laukinių vakarų raitelius, kuriuos suvaldys tik šerifas.
 
Pusė vokiečių sutiktų, kad Graikija trauktųsi iš euro zonos. Bet šiandien populiariausias Vokietijos dienraštis „Bild“ kiek atlyžo – pusę pirmojo puslapio išspausdino graikiškai, sveikindamas A. Tsiprą Berlyne ir vardydamas 50-mt priežasčių mėgti Graikiją. O juk dar vakar išspausdino didelį „Ne“ nuolaidžiavimui ir skaitytojus ragino fotografuoti asmenukes su šiuo užrašu.  Tuo metu prie kanclerės būstinės šiandien bučiuojasi kelios dešimtys vokiečių ir graikų porų.
 
Vis dėlto bet kokią gerą valią temdo Tsipro vyriausybės reikalavimai grąžinti kompensacijas už nacių nusikaltimus: tokius kaip dviejų šimtų civilių išžudymas Distomo kaime arba penkių šimtų skerdynės Kalavritoje. Pinigų Graikija gali reikalauti ir už sunaikintą ar užgrobtą turtą, žydų persekiojimą, bet svarbiausiai – už dalį paskolos, kurią naciai privertė okupuotą Graikiją suteikti, o paskui spėjo grąžinti tik dalį. Vokietijos vyriausybė sako, kad reparacijų klausimas išspręstas prieš dešimtmečius, ir tam pritaria per du trečdalius apklaustųjų.
Yra politikų, raginančių atidžiau apsvarstyti reikalavimus, bet net ir jie pripažįsta, kad moralinės kaltės nereikia painioti su Graikijos biudžeto trūkumais.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...