captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES siūlo Graikijai 2 mlrd. eurų iš nepanaudotų ES plėtros fondų

Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude`as Junckeris penktadienį pareiškė, kad galima būtų skirti lėšų trūkumo kamuojamai Graikijai 2 mlrd. eurų iš nepanaudotų ES plėtros fondų.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude`as Junckeris penktadienį pareiškė, kad galima būtų skirti lėšų trūkumo kamuojamai Graikijai 2 mlrd. eurų iš nepanaudotų ES plėtros fondų.

Tokį pasiūlymą J. C. Junckeris pateikė kitą dieną po naujojo Graikijos premjero Alexio Tsipro ir ES šalių lyderių derybų dėl Graikijos skolų Europos Sąjungai ir Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) apmokėjimo.

„Šios (lėšos) būtų skiriamos ne Graikijos biudžetui papildyti, o pastangoms skatinti augimą ir socialinę sanglaudą Graikijoje“, ypač kovai su jaunimo nedarbu, sakė J. C. Junckeris per spaudos konferenciją, baigiantis dvi dienas trukusiam ES lyderių susitikimui.

Graikijos parlamentas trečiadienį ignoravo ES raginimus priimti specialų „humanitarinės krizės“ įstatymą, siekiant padėti labiausiai skurstančiai visuomenės daliai.

Briuselis nesutaria su naująją kairiųjų pažiūrų vyriausybe, kuri į valdžią atėjo sausį po rinkimų, kuriuose žadėjo atsisakyti taupymo priemonių ir iš naujo derėtis dėl skolų grąžinimo.

Graikija prašo Briuselio skirti Atėnams gyvybiškai svarbių lėšų, kuriomis jau artimiausiomis dienomis būtų apmokėtos skolos kreditoriams, išvengta jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos.

Skolintojai vasarį sutarė pratęsti 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programą Graikijai mainais į įsipareigojimą, kad naujoji A. Tsipro kairiųjų vyriausybė įgyvendins į taupumą orientuotas reformas.

Graikija siekia, kad jai kuo skubiau būtų pateikta paskutinė maždaug 7 mlrd. eurų išmoka pagal ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programą.

Tuo tarpu Briuselis atsisako duoti pinigų, kol nėra tikras dėl Atėnų pasirengimo įgyvendinti reformas.

Graikija sutiko „artimiausiomis dienomis“ pateikti savo skolintojams naują reformų sąrašą, kad užsitikrintų išmokas pagal finansinio gelbėjimo programą, sakoma pranešime, paskelbtame penktadienį po premjero A.Cipro derybų su Europos lyderiais.

Penktadienis yra galutinis terminas Graikijai sumokėti 300 mln. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir išpirkti iždo vekselių už 1,6 mlrd. eurų.

Graikija iki rugpjūčio turi iš viso turi grąžinti apie 15,5 mlrd. eurų už obligacijas ir paskolas.

Graikijos valstybei gyventojai skolingi 76 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.

Graikija lenktyniauja su laiku, siekdama sugrąžinti į vėžes finansinės pagalbos programą

Graikija penktadienį stojo į naujas lenktynes su laiku, siekdama sugrąžinti į vėžes Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos programą, skolintojams spaudžiant Atėnus prisiimti aiškius įsipareigojimus dėl reformų.

Du mėnesius dirbanti A. Tsipro vadovaujama kairiųjų radikalų vyriausybė turi iki balandžio pasiekti susitarimą tarptautiniais skolintojais, tačiau šalies grynųjų pinigų atsargos sparčiai mažėja.

Ketvirtadienį vėlai vakare ES lyderiai pranešė sutarę su Graikija „kiek įmanoma greičiau“ baigti darbus, kad būtų galima atblokuoti kreditavimo programos išmokas, turinčias padėti šaliai išvengti jai gresiančio nemokumo ir potencialiai pragaištingo pasitraukimo iš euro zonos.

„Sugrąžinome procesą į vėžes“, – sakė A. Tsipras po derybų su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande‘u ir aukščiausiais ES pareigūnais, kurios buvo surengtos Bendrijos viršūnių susitikimo kuluaruose.

„Graikijos valdžia bus atsakinga už reformas ir ji artimiausiomis dienomis pristatys išsamų konkrečių reformų sąrašą“, – sakoma po derybų paskelbtame pareiškime.

Prancūzijos prezidentas savo ruožtu paragino Atėnus „būti labiau tikslius rengiant reformų pasiūlymus ir pateikti juos anksčiau nei planuota“.

Naujoji Graikijos vyriausybė, ketinanti atsisakyti ankstesnės valdžios griežto taupymo politikos, vasarį pažadėjo tarptautiniams kreditoriams iki balandžio pristatyti alternatyvų reformų planą.

Tačiau techninio pobūdžio derybos Atėnuose ir Briuselyje įstrigo dėl, kaip buvo pranešta, graikų pareigūnų nenoro pateikti duomenis apie biudžetą.

Graikijos finansų ministerija penktadienį nurodė, jog iš ES ir TVF techninių darbo grupių laukia „detalaus sąrašo“ duomenų, kurių prašoma.

Per kelias pastarąsias savaites Graikijos vyriausybė paskelbė net kelis reformų sąrašus, tačiau neįvardijo, kiek atsieitų šių priemonių įgyvendinimas, o tai yra svarbiausias klausimas šalies skolintojams.

Graikija šįmet dar negavo pinigų pagal tebegaliojančią 240 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programą, nuo rugsėjo tęsiantis deryboms su tarptautiniais kreditoriais.

Penktadienis yra galutinis terminas Graikijai sumokėti 300 mln. eurų Tarptautiniam valiutos fondui ir išpirkti iždo vekselių už 1,6 mlrd. eurų.

Graikija iki rugpjūčio turi iš viso turi grąžinti apie 15,5 mlrd. eurų už obligacijas ir paskolas.

Graikijos valstybei gyventojai skolingi 76 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų.

Pasak Finansų ministerijos, realiai galima atgauti tik nedidelę dalį tos sumos.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close