captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bręsta reforma: blogės sąlygos ir vaikus auginančioms dirbančioms mamoms

Grįžta siūlymai mažinti išmokas vaikus auginančioms ir dirbančioms mamoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Grįžta siūlymai mažinti išmokas vaikus auginančioms ir dirbančioms mamoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisas, pagal kurias vaiką iki dvejų metų auginančios mamos ar tėčiai antraisiais metais nebegalėtų tuo pat metu gauti visą 40 proc. dydžio išmoką ir darbo užmokestį.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė spaudai Rasa Žemaitė teigia, kad mamas vienijanti organizacija šio klausimo dar nėra apsvarsčiusi, bet, jos nuomone, tai vaikus auginančių šeimų sąlygų bloginimas ir skatinimas lįsti į šešėlį.

Ką nori pakeisti?

Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais pasiūlymais, keistųsi motinystės išmokų mokėjimo tvarka. Pakeitimai aktualiausi tiems tėvams, kurie pasirinko gauti išmoką iki vaikui sueis dveji metai: kai pirmaisiais vaiko auginimo metais jiems mokama 70 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, antraisiais – 40 proc.

Tėvams, pasirinkusiems gauti 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką, tvarka iš esmės nesikeistų.

„Siūloma atsisakyti galimybės motinystės (tėvystės) pašalpą gauti asmenims, kurie nepraranda bent dalies pajamų“, – DELFI aiškino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja Vilma Vizbaraitė.

Oficialus iniciatyvos tikslas – skatinti laipsnišką vaikus auginančių tėvų grįžimą į darbo rinką.

Ministerija siūlo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią bet kurį išmokų mokėjimo modelį pasirinkę tėvai pilnas išmokas gautų tik tada, kai nedirba.

Jeigu asmenys turi draudžiamųjų pajamų, jiems norima kompensuoti tik prarastas pajamas. Tai reiškia, kad uždirbdamas daugiau už išmoką, toks asmuo išvis prarastų valstybės paramą vaiko auginimui.

Pavyzdys: mama Jurgita uždirba 1000 eurų ir pasirenka vaiko priežiūros išmoka gauti 2 metus. Jeigu ji nedirba, pirmaisiais metais jai būtų mokama 700 eurų išmoka, antraisiais – 400 eurų.

Jei Jurgita iš dalies dirba ir kas mėnesį gauna po 250 eurų, tai pirmaisiais metais valstybė moteriai mokėtų 525 eurus (700 – (700 ÷ 4)), antraisiais – 300 eurų (400 – (400 ÷4)).

Tai reiškia, kad iš dalies dirbanti Jurgita gauna ketvirtadalį buvusio savo atlyginimo, tačiau ketvirtadaliu mažėja ir jos išmoka, bet bendra pinigų suma didesnė: pirmaisiais metais, vietoje 700 eurų, ji gauna 775 eurus, antraisiais – vietoje 400 eurų, gauna 550 eurų.

Kitaip tariant, norima padaryti taip, kad dirbti bent truputį apsimokėtų.

Šiuo metu vaiko priežiūrai skirtos išmokos mokamos pagal du modelius:

– pasirinkus išmokas gauti vienus metus, mamai mokama 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio išmoka (jei mama gauna pajamų, jos gaunama išmoka tiek pat mažėja);

– pasirinkus išmokas gauti dvejus metus, pirmaisiais metais mamai mokama 70 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka, antraisiais – 40 proc. (jei mama gauna pajamų pirmaisiais metais, jos gaunama išmoka tais metais mažėja tokia pat suma, o antraisiais metais – nemažėja).

R. Žemaitė: žmonės eis į šešėlį

„Pagal šiuos siūlomus pakeitimus norima apriboti tiek išmokų gavėjų skaičių, tiek sumažinti išmokamas sumas. Mokama tik tiek, kiek trūksta iki tam tikrų pajamų. Mes tai vertiname kategoriškai neigiamai. Kai buvo keičiama išmokų tvarka iš gerojo laikotarpio, kai turėjome 100 proc. ir 85 proc. išmokas, bei pereinama prie dabar esančio modelio, tai buvo žadama, kad tokius įsipareigojimus valstybė išlaikyti sugebės. O dabar, praėjus vos keletui metų, vėl sistema keičiama“, – teigia R. Žemaitė.

Pasak pašnekovės, pagrindinė motyvacija leisti mamoms dirbti antraisiais vaiko auginimo metais anuomet buvo noras, kad dirbantys žmonės gimdytų vaikus ir stengtųsi save išlaikyti. R. Žemaitė sako, kad tai yra bene vienintelė priemonė, kuri veikė labai efektyviai.

„Tuo metu šalį valdę politikai įsipareigojo aktyviai skatinti dirbančias šeimas susilaukti palikuonių. Dabar tą sistemą vėl ketinama keisti“, – sako pašnekovė.

R. Žemaitė pabrėžia, kad valstybė, priimdama siūlomus pakeitimus, visiškai neskatina žmonių dirbti, nes už tai baudžia. „Jeigu bus pasukama tokiu keliu, turėsime situaciją, kad žmonės liks namuose tik tam, kad gautų išmokas. Arba eis į šešėlį – tie, kurie galės“, – teigia pašnekovė.

„Tai tikrai nėra skatinimas grįžti į darbo rinką, tai skatinimas eiti į šešėlį. Akivaizdus, šimtaprocentinis skatinimas trauktis į šešėlį, gauti nelegalias pajamas“, – pridūrė R. Žemaitė.

Pašnekovė sutinka, kad Lietuva mamoms ir tėčiams užtikrina vienas ilgiausių vaiko priežiūros atostogų pasaulyje, tačiau, jos teigimu, tai iš esmės vienintelė ir labai trumpalaikė paramos priemonės tėvams, auginantiems vaikus.

„Mes Lietuvoje tikrai turime ilgiausią motinystės ar tėvystės laikotarpį, kurį valstybė bent iš dalies kompensuoja. Tikrai nė viena šalis tokio ilgo laikotarpio neturi. Ir, matyt, kad norima sutraukti visa tai į metų trukmę, bet sutraukti taip, kad visuomenė nesureaguotų ir nesuvoktų, ką stengiamasi padaryti. Bet motinystės ir tėvystės išmokos (kas yra labai svarbu) yra tik viena iš priemonių, kuri taikoma šeimoms su vaikais skatinti. Kitose valstybėse tų priemonių be galo daug. Mes Lietuvoje neturime nieko. Vaikas tik trumpą laiką laikomas vaiku: išmoka vaikams mokama tik iki 7 metų. Nė vienoje šalyje išmoka taip trumpai vaikams nemokama, trumpiausias laikotarpis yra iki 14 metų“, – sako R. Žemaitė.

Pašnekovė teigia, kad visose šalyse taip pat veikia mokesčių lengvatos šeimoms su vaikais. Jos teigimu, vaiko išgyvenimui reikalinga nustatyta suma kitose šalyse apskritai yra neapmokestinama, tuo metu Lietuvoje nuskaitomi socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčiai.

R. Lazutka: dabartinė sistema nėra gera

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka dalyvavo rengiant naują Lietuvos socialinį modelį ir komentuoja, kaip planuojama keisti motinystės ir tėvystės išmokų tvarką.

„Motinystės, tėvystės išmokas mes irgi siūlome keisti. Dabar antrais metais yra mokama išmoka 40 proc. buvusios algos, netgi, jei tėvai dirba. Manome, kad tai yra nesąmonė iš prigimties, nes socialinis draudimas turi pakeisti prarastas pajamas, jeigu žmonės dirba, pajamos – neprarastos ir nėra pagrįsta jas mokėti, – kalbėjo R. Lazutka.

R. Lazutka primena, kad kai buvo keista išmokų sistema, antriesiems metams draudimo išmoka sumažinta, bet „meduoliu“ buvo tai, kad tėvams antraisiais metais leista dirbti, neprarandant išmokos.

„Motinystės ir tėvystės išmokos Lietuvoje yra santykinai dosnios lyginant su kitomis šalimis ir kitomis socialinės apsaugos išmokomis. Antrais metais, jeigu tėvai sugeba dirbti vienas visu, kitas, tarkime, puse etato ir prižiūrėti vaiką, siūlome kompensuoti prarastą pusę algos ir ne 100 procentu, o mažiau, tuomet išliktų draudimas, kad kompensuojamos prarastos pajamos, kaip ligos ar pensijos atveju“, – kalbėjo R. Lazutka.

Pasak jo, paramą šeimoms, kurios turi vaikų, reikia teikti ne per socialinį draudimą, o kaip socialinę paramą, nepriklausomai nuo to, ar žmonės dirbo, buvo drausti, mokėjo mokesčius.

„Tai yra vaiko priežiūrai reikalingi pinigai samdyti auklei, mokėti už darželį, kai negali vaiko palikti vieno, kol jis mažas. Bet tai nėra socialinio draudimo dalykas. Socialinis draudimas yra skirtas mamai kompensuoti algą, kai ji negali dirbti, nes gimdo ar kol tampa darbinga po gimdymo. Bet žinome, kad po kelių mėnesių ji tampa darbinga ir tada išmokos iš „Sodros“ yra greičiau šeimai paremti, todėl kad ji neturi, kur toliau padėti vaiko. Per krizę buvo nuspręsta, kad nors tėvai ir dirba, šeima yra paremiama 40 proc., kad tėvai galėtų susimokėti už privatų darželį ar samdyti auklę“, – mano ekonomistas.

Pašnekovas mano, kad paramą šeimoms turi užtikrinti socialinės programos. Paklaustas, ar tokių mechanizmų yra numatyta siūlomame modelyje, R. Lazutka dėstė, kad siūlomi pakeitimai turėtų išprovokuoti diskusijas.

„Tai, ką mes siūlome apriboti, tai toms, kurios dirba, gauna algą ir dar draudimą iš „Sodros“, bet niekas nepablogėja tiems, kurie ir dabar nieko negauna. Žinoma, šiuos žmones reikėtų remti, tai kovos su skurdu ir paramos dalis. Gali būti, kad vietoje to (išmokų antraisiais vaiko gyvenimo metais – DELFI) nieko nepasiūlyta, galbūt kokios netiesioginės priemonės, – kalbėjo R. Lazutka. – Aišku, visuomenė bus sujudinta, nepasitenkinimas kils, to nebijome, nes reikia diskutuoti. Daug žmonių nėra pakankamai išprusę toje srityje, jie vadovaujasi vadinama buitine logika ir iškart tokį ribojimą vertins kaip sprendimą prieš šeimas, vaikus ir taip toliau. Bet taip nėra. Socialinis draudimas vieniems dalykams tinka, kitiems ne, jo ir nereikia jo taikyti ten, kur netinka.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...