captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kuršių mariose ketina pradėti gintaro gavybą

Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.

Ne tokiai, kuri labiau skirta smalsumui patenkinti, o kur kas gausesnei gamybai iš gintaro prieš metus–pusantrų pristigo žaliavos. Dėl įvairių peripetijų Lietuvos gamintojams tapo neįmanoma gintaro tiesiogiai gauti iš Kaliningrado kombinato. Įmonės ėmė galvoti apie žaliavos gavybą Lietuvoje. Geologų 1995 metų duomenys rodo, kad tai – ne utopija.

„82 ha ties Juodkrante Kuršių marių ekvatorijoje talpina apie 112 [tonų]. Tas kiekis tikrai nėra labai didelis, bet dar šalia esančiuose dar kituose prognoziniuose plotuose, kurie mažiau ištirti, tai dar apie 220–230 tonų gintaro“, – sako Geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Nors žaliavos klodai nėra dideli, jos pakaktų, skaičiuojama, bent 10 metų. Bet metinė kvota neturėtų viršyti 20–30 tonų, kad neliktų galimybės perparduoti. Rimto gintaro telkinių žvalgybos ir gavybos konkurso tikimasi šiemet. Juo itin susidomėjusios 6 vietos įmonės. Tačiau Aplinkos ministerijai teks paplušėti, nes reikės suderinti aplinkosaugininkų, archeologų, žvejų interesus. O koks bus tas lietuviškas gintaras – kol kas spėliojama.

„Priklauso nuo to, kokia frakcija. Vis tiek gintaras skirstosi į didesnį, mažesnį. Jeigu jis tinkamas darbui, tai užtektų, manau, ilgam. Jeigu smulkesnis – bevertis“, – teigia A. Jasaičio IĮ „Napoleonas“ vadybininkas Nerijus Činga.

Dabar žaliavos lietuviai atsiveža iš Lenkijos, kur gintaro gavybai išduotos 26 licencijos, taip pat iš Ukrainos. Bet iš pastarosios dėl chaoso šalyje užsitikrinti nuolatinį tiekimą esą sudėtinga. Tad gamyba daugiausiai tebevyksta iš rusiško gintaro, kurį, kaip atliekamą, parduoda Kaliningrado įmonės.

„Rusiškas Baltijos gintaras yra didžiausias kiekis, kokį mes apdirbame. Antroje vietoje – Ukrainos gintaras, kuris dabar atkeliauja pas mus, trečioje – Lenkijoje kasamas gintaras“, – tvirtina UAB „Amber Trip“ direktorius Giedrius Guntorius.

Geros žaliavos kaina per 6 metus, anot perdirbėjų, pakilo 10 kartų ir, nors dabar jau maždaug trečdaliu pasmukusi, tebėra aukšta – apie 2,5 tūkst. eurų už kilogramą.

„Kainos aukštokos. Išgavimas Kaliningrade yra sumažėjęs labai stipriai, o kaina yra pakilusi“, – teigia vienas iš Amatų kiemelio šeimininkų Žilvinas Marčius.

Bet šiomis dienomis konkuruojama ne tik dėl žaliavos. Vilniuje gamintojai rodo, ką apskritai gali iš gintaro pagaminti. Taip pat čia – didžiausias iš Baltijos jūros dugno ištraukas gintaro grynuolis – Perkūno akmuo. Svoris – beveik 4 kilogramai.

Dirbiniai iš Baltijos jūros regiono gintaro, anot pardavėjų, yra paklausiausi. O keliauja jie į Kiniją, Ameriką, Kuveitą, Prancūziją, Vokietiją ir dar daug kur. Kai kurios, antai kaip ši, eksportuoja 90 proc. savų dirbinių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...