captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ruošia revoliuciją darbo santykiams: palies visus

Planai iš esmės pertvarkyti darbo santykius, socialinę ir pensijų sistemą virsta kūnu – Trišalei tarybai pateiktas projektas, kuris kelia šiurpą profesinėms sąjungoms. Tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad Lietuvai reikia lankstesnių darbo santykių.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Planai iš esmės pertvarkyti darbo santykius, socialinę ir pensijų sistemą virsta kūnu – Trišalei tarybai pateiktas projektas, kuris kelia šiurpą profesinėms sąjungoms. Tuo metu Vyriausybė tvirtina, kad Lietuvai reikia lankstesnių darbo santykių.

Lietuvos maistininkų profesinė sąjungos vadovė, šuo metu vadovaujanti Trišalei tarybai Gražina Gruzdienė tvirtino, kad nereikėtų skatinti visuomenės nepasitenkinimo tokiais pasiūlymais esant dabartinei geopolitinei situacijai. Ji ruošiasi aršioms diskusijoms antradienį svarstant šį kausimą Trišalėje taryboje.

„Na, ką čia pasakyti, liūdna. Aš nematau iš to naudos valstybei ir darbuotojo padėties pagerinimo. Jeigu deklaruojame, kad padidės užimtumas ir sumažės atskirtis, tai kaip užimtumą gali padidinti viršvalandžių laisvas reguliavimas arba suminės darbo laiko apskaitos įvedimas?“ – DELFI sakė pašnekovė.

Projekte siūloma atsisakyti normuoto darbo dienos laiko paliekant 40 valandų darbo savaitę, paprastinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą.

G. Gruzdienė kalba, kad liberalizavus viršvalandinį darbą valstybė dėl to neteks pajamų, nes nebus priimama daugiau darbuotojų.

Pašnekovė nepritaria ir planams sutrumpinti įspėjimo terminą ir išeitinės išmokos dydį atleidžiamiems darbuotojams.

„Kalbant apie išeitinių išmokų sumažinimą, tai yra labai blogai. Siūlomos vieno mėnesio įspėjimas visiems darbuotojams, jis didėja iki 2-3 mėnesių priešpensinio amžiaus darbuotojams. Tai, vadinasi, iš tų, kurie ilgai dirbo ir jiems teko išeiti iš darbo, yra atimamos pajamos. Tai kur čia mažėja atskirtis?“, – kalbėjo G. Gruzdienė.

Trišalei tarybai pateiktame Darbo kodekso projekte siūloma gerokai sutrumpinti tiek įspėjimo terminą atleidžiamiems darbuotojams, tiek išeitinės išmokos dydį.

Siūloma, kad kad visiems darbuotojams įspėjimo laikotarpis prieš atleidžiant iš darbo būtų 1 mėnuo, dirbantiems trumpiau nei metus – 2 savaites, o likus 1-2 metams iki pensijos – 2-3 mėn. Šiuo metu Lietuvoje įspėjimo laikotarpis yra 2-4 mėnesiai.

Taip pat norima gerokai nukirpti išeitinės išmokos dydį iki 1 mėnesio, jei darbuotojas dirba trumpiau nei metus – dviejų savaičių atlyginimo dydžio išmoką, dabar Lietuvoje išeitinė išmoka, priklausomai nuo stažo, gali būti nuo 1 iki 6 mėnesių.

Profsąjungos vadovė tvirtina, kad diskusijos dėl naujųjų siūlomų pakeitimų bus aršios.

„Nemanau, kad jis bus priimtas šiais metais“, – dėstė ji.

Geru dalyku tarp siūlymų pašnekovė įvardija įrašytą nuostatą, kad minimalus atlyginimas gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktuose siūlymuose norima sutrumpinus įspėjimo terminą ir sumažinus išmokos dydį didinti bedarbių pašalpas.

Šiuo metu didžiausia nedarbo draudimo išmoka gali būti apie 300 eurų nepaisant buvusio atlyginimo.

Projekte siūloma, kad pirmuosius tris mėnesius bedarbis gautų 50 proc. buvusio atlyginimo, kuri palaipsniui mažėtų, o devynis mėnesius nerandant darbo visiškai nutrūktų jos mokėjimas.

Nori lankstumo

Premjero Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė tvirtina, kad permainos yra būtinos dėl gyventojų senėjimo tendencijų.

„Siekiame, kad naujoje Darbo kodekso redakcijoje tiek trumpuoju laikotarpiu, tiek ilgesnėje perspektyvoje darbuotojai būtų saugesni, apginami, bet kartu įneštume lankstumo, kad darbo santykiai būtų palankūs, siekiant sukurti didesnę darbo pasiūlą. Naujuoju modeliu norima darbuotojams užtikrinti adekvačias garantijas ir geresnį darbo bei šeiminių įsipareigojimų derinimą, o darbdaviams – sudaryti palankesnes sąlygas darbo jėgai samdyti ir išlaikyti“, – DELFI komentavo ji.

Pasak E. Butkutės-Lazdauskienė, svarstant pasiūlymus bus įsiklausoma į socialinių partnerių nuomonę.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda didelę dalį siūlomų reformų vertino kaip progresyvias ir reikalingas, bet turi vieną esminį priekaištą jos sumanytojams.

„Manau, kad kol kas situacija yra tokia, kad išankstinio edukacinio darbo padaryta per mažai, kad šita reforma nebūtų priimama „ant durklų“. Tikrai nemaža dalis žmonių piktinsis, kad tai yra dar vienas išnaudojimo laipsnio didinimas ir suteiks vandens užpilti ant malūno tiems propagandistams, kurie tik ir ieško, kaip iš nepasitenkinimo užsidirbti politinį balą“, – situaciją vertino G. Nausėda.

Pasak jo, aiškinamojo darbo šioje srityje nebus per mažai.

„Reikėtų paaiškinti, kuo šitie pakeitimai atsilieps teigiamai žmonėms, kurie labiausiai dėl to jaudinasi, pirmiausia, patiems samdomiems darbuotojams. Šioje srityje reikėtų dirbti keletą mėnesių ir labai intensyviai. Kai klausau per radiją nesustojančias saugaus eismo ir socialines reklamas, aš kartais pagalvoju, na jeigu bent pusę šitų reklamų, kurių kiekvieną dieną išgirsti po 3 kartus, būtų apie socialinio modelio reformą, bent elementarūs paaiškinimai, kaip mums pradėti gyventi geriau, būtų pasiektas nuostabus rezultatas“, – mano G. Nausėda.

Siūlo daugiau apmokestinti dirbančius savarankiškai

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka dalyvavo rengiant naują Lietuvos socialinį modelį. Jis komentuoja, kad siūloma reforma apima labai daug sričių. Planuojami Darbo kodekso pakeitimai yra siejami su planuojama socialinio draudimo sistemos pertvarka, o tai reiškia ir didesnius mokesčius dirbantiems savarankiškai.

„Šis modelis apima labai daug sričių, siūloma daug pakeitimų, – DELFI kalbėjo R. Lazutka. – Jeigu vertinsime finansine prasme, „Sodros“ reforma yra reikšmingiausia šiame modelyje, o jeigu žiūrėtume privataus sektoriaus veiklos požiūriu, tai Darbo kodeksas. Esame numatę, kad „Sodros“ sistema kainuotų daugiau: siūlomos lubos, mažinama darbdavio įmoka, tad galima tikėtis socialinio draudimo reformoje didesnio verslininkų ar darbdavių palaikymo ar bent jau nesipriešinimo. Darbo kodekso klausimais irgi einama liberalizavimo linkme, matyt, čia bus justi didesnis profsąjungų pasipriešinimas.“

Jo manymu, gerai, kad socialinio draudimo sritį planuojama plėsti ir į ją siūloma įtraukti savarankiškai dirbančius asmenis, kurie dirba ne pagal darbo sutartį ir ne valstybės tarnyboje, bet turi individualias įmones, gauna tantjemas, dirba pagal verslo liudijimus, ūkininkauja ir panašiai.

„Kalbant apibendrintai, numatoma, kad jie bus įtraukti į visą pensijų draudimą, nes iki šiol jie buvo draudžiami tik vadinamai bazinei pensijai, o ji yra labai maža, kiek daugiau nei 100 eurų. Žinoma, kad tai yra nepakankama ir tokie žmones sulaukę senatvės liks skursti ir juos reikės rempti iš kitų šaltinių“, – dėstė R. Lazutka.

Planuojama plėsti ir draudimą ligos atveju. Pasak R. Lazutkos, anksčiau buvo manoma, kad tokie žmonės, dirbantys savarankiškai, neturi darbdavio, tad neaišku, kas pasakys, ar jie serga. Tačiau ekonomistas įsitikinęs, kad gydytojas nustato, ar žmogui reikalingas gydymas ir to pakanka savarankiškai dirbančius labiau įtraukti į sveikatos draudimo sistemą, t. y. jiems teks mokėti ir didesnes įmokas.

„Visų detalių nežinant, šie siūlymai gali atrodyti sunkiai suvokiami ir, žinoma, kad bus pasipriešinimas, tuo labiau, kad dalyvavimas draudime kainuoja ir tie žmonės turės mokėti didesnes nei dabar moka įmokas, o mokėti niekas nenori, nori tik gauti. Kritikos bus“, – pripažįsta R. Lazutka.

Pasak jo, gyventojai piktinosi, kad dirbantys samdomą darbą ir kartu turintys papildomos veiklos, pavyzdžiui, smulkų verslą, turi du kartus mokėti „Sodrai“, nors bazinė pensija bus viena – už samdomą darbą ir už privatų verslą.

„Panaši situacija ir dėl sveikatos draudimo: daug kas piktinasi dėl šito, bet sistema yra pagrįsta, nes, jei žmogus dirba samdomą darbą keliose vietose, jis taip pat moka kelis kartus nuo visų algų. Yra ir daugiau nelygybė – alga gali būti labai didelė, bet sveikatos draudimu naudojasi tiek pat, kiek mokantys ir mažiau“, – kalbėjo jis, primindamas, kad Lietuvoje yra tik išmokų lubos.

Nustatant ir „Sodros“ lubas, įmokos būtų mokamos ne nuo visos algos, o nuo tam tikros jos dalies.

„Tai yra kompromisas, nes „Sodra“ neteks pajamų, mes sutarėme, kad jeigu jau reikia daugiau pajamų, tegul jas surenka per gyventojų pajamų mokestį, – komentavo R. Lazutka. – Mes siūlėme ir dalį darbdavio įmokos pavadinti socialiniu mokesčiu ir jį perkelti į valstybės biudžetą, paskui iš jo finansuoti socialinio draudimo bazinę pensiją.“

Tokiu būdu pensijų finansavimo bazė būtų platesnė: ir iš biudžeto, ir iš „Sodros“.

„Valdžios institucijos nesutiko tokio socialinio mokesčio įdiegti, sutiko su tuo, kad palaipsniui būtų mažinama darbdavio įmoka „Sodrai“ ir, žinoma „Sodra“ dėl to neteks pajamų, tai ta dalimi valstybės biudžetas turėtų finansuoti „Sodros“ mokamą pensiją, o iš kokių šaltinių, tai jau čia Finansų ministerijos reikalas siūlyti. Tai – reikšmingas pakeitimas, nes iki šiol visi sutikdavo, kad nuo darbo užmokesčio įmokos yra didelės, kadangi darbdavio procentas yra daug didesnis – 31 proc., – tad tą dalį siūloma mažinti ir pakeisti finansavimu iš valstybės biudžeto“, – aiškino ekonomistas.

Pasak jo, jeigu yra įvedamos „Sodros“ lubos ir bazinė pensija finansuojama iš biudžeto, tai reiškia, kad žmogus, mokėjęs „Sodrai“ dvigubai daugiau, iš „Sodros“ gaus dvigubai didesnę pensiją.

„Galime pasakyti, kad tai yra tam tikra revoliucija, bet galime ir gražiau pavadinti, kad tai yra tiesiog sisteminiai pakeitimai. Labai dažnai buvo kaltinama, kad reformos Lietuvoje daromos priešokiais ir fragmentiškai: viena sritis pajudinama, kita sugriūna. Nepriklausomybės pradžioje socialinė sistema buvo kuriama ne taip fragmentiškai, paskui ji buvo ištampyta darant smulkius pakeitimus. Dabar užmojis daryti sisteminę reformą yra geras, bet galima suprasti, kad ir pasipriešinimas bus didžiulis, nebus išvengta pakeitimų“, – apibendrino R. Lazutka.

Profsąjungos atkreipia dėmesį, kad pagal darbo apmokėjimą Lietuva yra paskutiniame trejete tarp visų Europos Sąjungos šalių, o minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna maždaug trečdalis darbuotojų. Tuo metu ES tokių yra 2-3 proc.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pagal vartojimo mokesčius yra trečia, pagal darbo mokesčius – 15, o pagal kapitalo apmokestinimą – antra nuo galo.

Tuo metu darbdavių atstovai ne sykį sakė, kad Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra labai nelankstus, o tai trukdo kurti naujas darbo vietas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...