captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Achema“ supranta SGD terminalo naudą, bet nenori už jį mokėti – neturi pinigų

„Achema“ tikina suprantanti SGD terminalo naudą, tačiau už jo suteikiamą energetinį saugumą mokėti nenori. Tegul kiekvienas susimoka pagal išgales, ragina bendrovė, už terminalą skolinga jau 16 mln. eurų.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

„Achema“ tikina suprantanti SGD terminalo naudą, tačiau už jo suteikiamą energetinį saugumą mokėti nenori. Tegul kiekvienas susimoka pagal išgales, ragina bendrovė, už terminalą skolinga jau 16 mln. eurų.

Pagal įstatymus „Achemai“ – didžiausiai Lietuvos dujų vartotojai – prievolė iš SGD terminalo pirkti dujų nėra numatyta, tačiau už patį terminalą bendrovė privalo mokėti. Tačiau nemoka jau dvejus metus, o dabar laukia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ar tokia prievolė bendrovei neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Artėjant KT sprendimo paskelbimui, sujudo valstybinės įmonės. „Ambergrid“ pirmadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš „Achemos“ skolą ir delspinigius, susidariusius laiku nesumokėjus gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios, skirtos SGD terminalo veiklai užtikrinti.

Tą pačią dieną sujudo ir „Klaipėdos nafta“. Bendrovės generalinio direktoriaus Manto Bartuškos teigimu, dėl „Achemos“ skolos kyla rizika, jog nebus surinktos Lietuvos valstybės strateginio objekto – SGD terminalo – veiklai užtikrinti būtinos lėšos bei dėl to bus sukelta grėsmė gamtinių dujų tiekimo saugumui.

Tuo metu „Achema“ tokius pareiškimus vertina kaip valstybės bandymą daryti įtaką Konstituciniam Teismui. Antradienį spaudos konferenciją surengęs bendrovės vyriausiasis teisininkas Rytis Budrius sakė tikįs pergale KT. Jis taip pat žurnalistams aiškino, kad „Achema“ norėtų už terminalą, kuriuo nesinaudoja, mokėti ne tiek, kiek reikia, o tiek, kiek gali.

Pasiruošę sumokėti skolą

„Achema“ niekada nekvestionavo SGD terminalo projekto, kaip iš tiesų reikalingo Lietuvos energetiniam saugumui. Tačiau „Achema“ yra sunkiai pajėgi išlaikyti daugiau nei pusę visų terminalo išlaidų – mums dujos yra reikalingos kaip žaliava, bet ne kaip resursas, užtikrinantis energetinį saugumą“, – kalbėjo R. Budrius.

Jis tikino, kad „Achema“ sukuria 3,5 proc. Lietuvos BVP, todėl problemos, kurias bendrovei sukeltų papildomi mokėjimai, atsilieptų ir Lietuvos ekonomikai.

Remiantis „Klaipėdos naftos“ pranešimu, nuo 2013 m. už SGD terminalo eksploatavimą „Achema“ yra skolinga 15,896 mln. eurų (su PVM). Nors pergale teismuose „Achema“ tiki, dėl visa ko kaupia ir tuos 16 mln. eurų, kuriuos gali tekti grąžinti.

„Mes tikime, kad Lietuvoje galioja teisinės valstybės principai. Palaukime mėnesį, kol Konstitucinis Teismas parašys savo nutarimą. Bet mes visada elgiamės atsargiai, prognozuojame savo finansinius rezultatus ir nepriimame nepamatuotų sprendimų, todėl, atsižvelgdami į naujas prievoles, atitinkamai ir kaupiame atidėjimus“, – sakė jis.

R. Budrius pabrėžė, kad iš SGD terminalo „Achema“ dujų neperka, todėl ir nenori mokėti papildomai už terminalą, nes jo našta „tampa pernelyg sunki“.

„Mes sutinkame apmokėti terminalo eksploatavimo išlaidas tuomet, jeigu juo naudotumėmės“, – sakė R. Budrius.

Pasak jo, „Achema“ privalo sumokėti apie pusę visų terminalo išlaidų, o „jo paskirtis yra energetinis saugumas, o mums tai yra tik žaliavinės dujos trąšų gamybai, nes mes nesame elektros ar buitiniai dujų ar šilumos vartotojai, kam ir buvo pastatytas terminalas.“

„Achema“ esą remia terminalo projektą, bet mokestis už SGD terminalą turi būti „proporcingas finansinėms galimybėms“.

Kiekvienas turėtų mokėti tiek, kiek gali?

R. Budrius perdavė žurnalistams „Achemos“ norą – už SGD terminalą bendrovė turėtų mokėti tiek, kiek gali.

„Mes esame pateikę įvairių pasiūlymų. Vienas iš jų – diferencijuoti mokėjimą, pagal kurį yra diferencijuota kaina perdavimo sistemos vartotojams. (…) Mes viso labo norime prisidėti prie terminalo pagal turimas galimybes“, – sakė R. Budrius.

„Achema“, pasak jo, svarsto galimybę naudotis ir SGD terminalu – kai naudosis, tada ir mokės.

„Achema“ svarsto proporcingo mokėjimo galimybes – jis turėtų būti proporcingas jos finansinėms galimybėms. Tai kinta kiekvienais metais, tad pats reguliavimas turėtų būti subalansuotas taip, kad gyventum ne nuo rinkimų iki rinkimų, bet ilguoju periodu. Nes „Achema“ gyvena jau 50 metų ir vieno įstatymu, manome, būtų labai neteisinga, jeigu jos gyvenimas būtų apsunkintas“, – sakė R. Budrius.

Paklaustas, ar tuomet ir kitos įmonės turėtų mokėti pagal savo finansines galimybes už SGD terminalą, jis sakė, jog taip.

Pasak jo, pernai už perdavimo sistemą „Achema“ sumokėjo 30 mln. Lt, o šiemet yra reikalaujama 160 mln. Lt (apie 46 mln. eurų).

„Tai daugiau nei penkis kartus padidėja kaina vienam subjektui. Mums tai yra per dideli pinigai“, – sakė jis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close