captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai pasigenda konkurencijos maisto tiekimo, energetikos ir farmacijos rinkose

„Eurobarometro“ apklausa, atlikta pernai rugsėjį, parodė, kad trys ketvirtadaliai europiečių mano, jog efektyvi konkurencija daro teigiamą poveikį jiems, kaip vartotojams. Apklausos duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų, kas atitinka Europos vidurkį, mano, jog konkurencija tarp bendrovių leidžia užtikrinti didesnį pasirinkimą vartotojams bei skatina naujovių kūrimą ir ekonominį augimą. 
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Eurobarometro“ apklausa, atlikta pernai rugsėjį, parodė, kad trys ketvirtadaliai europiečių mano, jog efektyvi konkurencija daro teigiamą poveikį jiems, kaip vartotojams. Apklausos duomenimis, 87 proc. Lietuvos gyventojų, kas atitinka Europos vidurkį, mano, jog konkurencija tarp bendrovių leidžia užtikrinti didesnį pasirinkimą vartotojams bei skatina naujovių kūrimą ir ekonominį augimą, rašoma Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pranešime.

85 proc. Lietuvos gyventojų ir 74 proc. europiečių nurodė manantys, jog konkurencija leidžia teikti geresnės kokybės prekes ir paslaugas, o su teiginiu, kad konkurencija tarp bendrovių leidžia užtikrinti geresnes kainas vartotojams, sutinka 78 proc. respondentų Lietuvoje ir 84 proc. – Europos Sąjungoje.

Lietuvos gyventojų manymu, konkurencijos trūkumas labiausiai pasireiškia maisto produktų tiekimo, energetikos bei farmacijos produktų, taip pat telekomunikacijų ir interneto rinkose. Pagrindines konkurencijos nebuvimo problemas lietuviai, panašiai kaip ir vidutinis europietis, įvardijo per dideles kainas (atitinkamai 62 proc. lietuvių ir 68 proc. europiečių), per mažą pasirinkimą ar apskritai pasirinkimo nebuvimą (40 proc.) bei tiekėjų pakeitimo galimybių apribojimą arba nebuvimą (38 proc.).

Tik 4 iš 10 europiečių atsakė girdėję arba skaitę apie tokius konkurencijos pažeidimus, kaip karteliai, dominuojanti padėtis ir kt. Analogiška dalis (42 proc.) apklaustųjų nurodė, jog žinotų, kur kreiptis, jeigu manytų egzistuojant didelę konkurencijos problemą.

Lietuviai, pastebėję didelę konkurencijos problemą, gerokai rečiau už vidutinį europietį kreiptųsi į savo šalies vartotojų organizacijas: atitinkamai 47 proc. lietuvių ir 69 proc. europiečių. Tuo metu 42 proc. lietuvių ir 40 proc. europiečių atsakė, jog kreiptųsi į savo nacionalinę konkurencijos instituciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...