captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvos banko tarnybos vadovė: matomas visuomenės polinkis į kraštutinumus

Lietuvos banke įsteigtos Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovė Rūta Rodzko sako, kad iš profesionalios pusės matomas gyventojų polinkis į kraštutinumus vertinant ekonominius procesus.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Lietuvos banke įsteigtos Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos vadovė Rūta Rodzko sako, kad iš profesionalios pusės matomas gyventojų polinkis į kraštutinumus vertinant ekonominius procesus.

Specialistė dabartinę Lietuvos ekonomikos situaciją vadina nebloga, tačiau ragina žmones kritiškai vertinti savo galimybes skolintis ar sparčiai didinti vartojimą.

 Įsteigtos tarnybos tikslas yra stebėti ar formuojasi finansų burbulai?

Tai yra vienas iš mūsų darbo tikslų.

Iš ko matoma, ar formuojasi finansų burbulai?

 Jeigu tai būtų labai akivaizdu ir kiekvienas galėtų suprasti, tai nebūtų įvykę tai, kas nutiko prieš penketą metų. Vertinimas yra subtilus dalykas ir nėra taip paprasta vienareikšmiškai pasakyti, ar yra burbulas ar ne, tam taikomi įvairūs ekonominės analizės metodai – duomenų analizė, stebėjimas, tarpusavio ryšių vertinimai – kurie parodo, kai didėja ekonominiai nesubalansuotumai.

Jie pasireiškia ne tik būsto kainų didėjimu, bet ir pertekliniu vartojimu, atlyginimų augimu. Susiformuoja nepagrįsti lūkesčiai, pavyzdžiui, atlyginimų atveju žmonės galvoja, kad atlyginimas didėjo pernai, užpernai ir tikriausiai taip tęsis ir ateityje, o perdėm optimistiškai įvertinę savo galimybės jie skolinasi ir taip toliau. Mūsų darbas yra įvertinti ir numatyti galimas grėsmes.

Su kokiomis grėsmėmis šiuo metu susiduria Lietuvos ekonomika?

Pirmiausia dėmesys krypsta į euro zoną ir galimus poveikius Lietuvos ekonomikai, kitas dalykas yra žaliavų kainos ir neramumai Irane, nes jie gali lemti nepalankius kainų svyravimus ir atsiliepti mūsų ekonomikai. Kalbant apie euro zonos aktualijas, šiuo metu daugiausiai dėmesio susilaukia Graikijos ir kitų taip vadinamų PIIGS šalių – Portugalijos, Italijos, Airijos, Graikijos ir Ispanijos – skolos ir perspektyvų bei galimos euro zonos sudėties klausimai. Mūsų vertinimu euro zonos skilimas būtų per daug skausmingas, optimalu būtų išlaikyti jos vientisumą, įskaitant Graikiją.

Klausimas, ką apie tai mano graikai ir ką lems artėjantys rinkimai. Dėl žaliavų kainų – kuras yra nemaža įmonių sąnaudų dalis daugelio produktų gamyboje, tad jeigu šoktelėtų naftos kainos, infliacija būtų didesnė negu šiuo metu prognozuojama.

Ką patartumėte gyventojams, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos situaciją?

Esminiai mūsų tarnybos vaidmenys yra darbas su finansų sistema ir pagrįstų bei objektyvių vertinimų teikimas visuomenei. Stebėsime ekonomikos ir finansų sistemos raidą, vertinsime perspektyvas, galimas sistemines rizikas. Pavyzdžiui, kalbant apie finansų sektorių, gali būti taip, kad kiekvienas bankas ar draudimo bendrovė atskirai yra geros finansinės būklės, bet visgi kyla bendros sisteminės, ekonominės grėsmės, rizikos, nesubalansuotumai ir panašiai, kurie gali turėti neigiamas pasekmes ekonomikos raidai, netgi bankų sistemai.

Iki 2007 – 2008 m. laikotarpio kiekvienas bankas vykdė priežiūrinius reikalavimus, visgi tuo metu susiformavo kreditavimo nesubalansuotumai, vartojimo neatitikimas pajamoms, pajamų lygio neatitinkantis įsiskolinimas, o galbūt ir ilgalaikės problemos. Visa tai pavirto 2008–2009 m. finansine krize.

Manau, kad 2008 m. pamokos buvo beprecedentiškai skaudžios globaliu mastu – po Antrojo pasaulinio karo nieko panašaus nėra buvę. Po to atsirado daugybė tarptautinių iniciatyvų ir naujienų finansų rinkų reguliavime. Žymiai rimčiau vertinamos galimos sisteminės grėsmės, svarstomi vis nauji sistemines rizikas ribojantys instrumentai.

Ką Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnyba planuoja nuveikti per artimiausius metus?

Mes stebėsime sistemines rizikas, kitaip sakant, gali būti taip, kad kiekviena institucija atskirai, t. y. kiekvienas bankas ar draudimo bendrovė atskirai gerai veikia, bet visgi kyla bendros sisteminės, ekonominės grėsmės, rizikos, nesubalansuotumai ir panašiai, kurie gali turėti neigiamas pasekmes ekonomikos raidai, netgi bankų sistemai.

Ko siekiama dirbant su bankų sistema?

Su bankais nuolat aptariame galimas rizikas, įgyvendintas pavyzdys yra paskolos ir užstato santykio ribojimas Atsakingo skolinimo nuostatuose. Tarkime, žmogus, ateinantis į banką skolintis būstui, galvoja, kad jam pavyks aptarnauti ir 100 proc. būsto vertės skolą, tačiau kyla klausimas, ar jo vertinimai yra pagrįsti – galbūt jie yra per daug optimistiniai.

Arba dar blogiau, siekis turėti nuosavą būstą dominuoja priimant sprendimą dėl „įveikiamo“ paskolos dydžio ir žmogus visiškai pasikliauja kitų vertinimu dėl jo galimybių aptarnauti skolą – galvoja, kad jeigu bankas skolina, vadinasi, tikėtina, kad galiu saugiai prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus.

Situacija ir vertinimai iš esmės pasikeičia, kai tuo pat metu krenta ir gyventojų pajamos, ir būsto kainos. Šitoje vietoje matome galimybę įsikišti ir Lietuvos bankui.

O kokios kitos sritys be skolinimosi būstui gali būti ribojamos?

Kalbant apie bankinę sistemą, yra galimi įvairūs kapitalo atsargos ribojimai, užkertantys kelią pertekliniam skolinimui. Pavyzdžiui, tai reiškia, kad gerais laikais bankai būtų įpareigojami padidinti kapitalo atsargą, o laikams suprastėjus toks reikalavimas būtų atlaisvinamas. Kitas pavyzdys, papildoma kapitalo atsarga sistemos mastu svarbioms institucijoms.

Kaip kapitalo pakankamumo reikalavimai bankams paveikia žmogaus kasdieninį gyvenimą?

Na, pirmiausiai tuo, kad kritiniais momentais indėlininkai susiduria su mažesne bankinės sistemos rizika, t. y. banko veikla tampa saugesnė. Ne paslaptis, kad banko veikla turi dvi puses: priimti indėlius ir teikti paskolas. Jeigu paskolos dalijamos per daug rizikingai, blogaisiais laikais, pajamos prarandamos, patiriami nuostoliai, didėja nemokumo rizika.

Jeigu įvyktų vieno iš didesnių bankų bankrotas, Lietuvos, kaip ir daugelio kitų šalių, indėlių draudimo fondas, nėra pajėgus atlaikyti tokį draudiminį įvykį iš karto, nes nelaiko indėlininkams reikalingos grąžinti sumos. Tuomet ši našta užkraunama Vyriausybei, o tai reiškia mokesčių mokėtojams. Papildomi reikalavimai kapitalo atsargai sustiprina bankų atsparumą nepalankioms ekonominėms aplinkybėms.

Kaip planuojate vykdyti visuomenės švietimą?

Siekiame, kad gyventojai ir įmonės gebėtų geriau vertinti bendrąsias ir savo ekonomines perspektyvas. Dabar žiūrint iš profesionalios pusės matosi polinkis į kraštutinumus, gerais laikais galvojama, kad palanki ekonominė aplinka taps dar palankesnė, o kai situacija pablogėja, spalvos sutirštinamos iki pačių juodžiausių ir daugeliui atrodo, kad ekonominė situacija gali tik blogėti. Mes savo misiją matome ir objektyviai formuojant manymus apie galimas ekonomines perspektyvas – kad žmonės galėtų pagrįsčiau vertinti ekonominę aplinką ir priimti atsakingus ekonominius sprendimus.

Ar žmonės galės ateiti konsultuotis į Lietuvos banką?

Tiesioginis žmonių srautas, be abejo, būtų per didelis krūvis mums. Savo analizės ir vertinimų rezultatus skelbsime viešai – spaudoje, internetinėje erdvėje. Ekspertiniame lygyje, kas, manau, virs vieša diskusija, organizuosime seminarus, susitikimus su kitais ekonomistais, kelsime klausimus apie pajamas, infliaciją, lūkesčius ir kitas ekonomines aktualijas iš anksto.

Kodėl Lietuvoje žmonės vertindami ekonominius procesus yra linkę į kraštutinumus?

Paprastai žmonės remiasi savo patirtimi, o pastarojo pakilimo laikotarpiu dar prisidėjo Europos Sąjungos argumentas, konvergencija, pranešimai apie tai, kad ekonominė padėtis tik gerės. Dažnai žmogui sunku atsirinkti, kiek tokie teiginiai turi pagrindo. Šalyse, kur laisvosios rinkos istorija yra turtingesnė ir tos pačios kartos žmonės jau yra matę nuosmukių, pavyzdžiui, skandinavai jau buvo matę nekilnojamojo turto nuosmukį ir finansų rinkų sukrėtimų, tuomet žmonės vien iš patirties brandžiau vertina situaciją.

Tačiau vėlgi, JAV, kuri yra labai ilgas laisvos rinkos tradicijas turinti šalis, visgi atsirado galimybės susiformuoti nekilnojamojo turto rinkos burbului ir pertekliniam kreditavimui, o pasekmės buvo itin skaudžios. Tad Lietuva nėra kuo nors išskirtinė.

Ar iki 2008 m. krizės sisteminės grėsmės buvo vertinamos nepakankamai griežtai?

Galima sakyti, kad iki pastarosios krizės sisteminę riziką ribojančios priemonės nebuvo sureikšminamos ir buvo pasikliaujama standartinėmis priežiūrinėmis ir pinigų politikos priemonėmis, tokiomis kaip kapitalo pakankamumo, likvidumo normatyvais, bazinių palūkanų normų keitimu. Dabar daugelyje šalių bazinės palūkanų normos yra istorinėse žemumose ir nelabai yra prasmės toliau jas mažinti, todėl vis aktyviau taikomos sisteminę riziką ribojančios priemonės bei nestandartinės pinigų politikos priemonės, pavyzdžiui, JAV ar Jungtinėje Karalystėje vyko pinigų įliejimas į rinką (angl. Quantative easing).

Kai kurie ekonomistai sako, kad Europos centrinis bankas (ECB) turėtų pradėti spausdinti pinigus. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, ką tai reiškia?

Na, tai tikrai nereiškia, kad kažkas nueina į spaustuvę ir įjungia spausdinimo mašiną. Pinigų kiekis padidinamas elektroniniu būdu. Pavyzdžiui, kai kurie analitikai jau minėtąjį pinigų įliejimą į rinką interpretuoja kaip „pinigų spausdinimą“.

ECB yra taikęs ilgalaikes refinansavimo operacijas (angl. Long term refinancing operations - LTRO). Nors techniškai tai nėra tas pats, tačiau supopuliarinant jos taip pat interpretuojamos kaip pinigų įliejimas į rinką.

Ar tai yra nestandartinė priemonė, kurių imamasi po 2008 m. krizės?

Taip, tai yra neturinti precendento nestandartinė priemonė. Kai bazinės palūkanos yra žemos, labai suaktyvėja alternatyvių pinigų politikos priemonių reikšmė ekonomikai, nes palūkanų keitimo poveikis rinkai yra išsemtas, tada kreditavimo veikimas kitomis priemonėmis tampa žymiai reikšmingesnis.

Ar jūsų manymu ECB turėtų mažinti bazines palūkanų normas?

Tai būtų viena iš standartinių priemonių, bet dabar palūkanų normos yra labai žemos, tad sumažinimas net ir iki 0 proc. praktiškai nieko neduotų, nes poveikis būtų labai mažas – galimas pokytis yra labai mažas. Didžiosios problemos šiuo metu yra visai ne pinigų politikoje – reikia spręsti valstybių skolų krizę.

www.DELFI.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...