captcha

Jūsų klausimas priimtas

Gyventojų skaičius per 25 metus sumažėjo penktadaliu

Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 25-etį Statistikos departamentas pateikia statistinę informaciją, atspindinčią ekonominius ir socialinius pokyčius šalyje.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvai minint nepriklausomybės atkūrimo 25-etį Statistikos departamentas pateikia statistinę informaciją, atspindinčią ekonominius ir socialinius pokyčius šalyje.

1990 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 694 tūkst., 2015-ųjų pradžioje, išankstiniais duomenimis, – 2 mln. 922 tūkst. Gyventojų skaičius per 25 metus sumažėjo penktadaliu. Gyventojų dalis mieste ir kaime išliko panaši. 1990 m. mieste gyveno 68 proc. gyventojų, kaime – 32 proc., išankstiniais duomenimis , 2015 m.– atitinkamai 67 ir 33 proc. 2015 m. pradžioje, palyginti su 1990 m., miesto gyventojų sumažėjo 21,9 proc., kaimo gyventojų – 18,7 proc.

Per 25 nepriklausomos Lietuvos metus (1990–2014) gimė 908,6 tūkst. kūdikiai. Bendrasis gimstamumo rodiklis (gimusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) 1990 m. sudarė 15,4, 2014 m., išankstiniais duomenimis (i.d), – 10,7. Vaikų iki 18 metų amžiaus skaičius 1990 m. pradžioje sudarė 997 tūkst., 2015 m. pradžioje – 525 tūkst., senjorų (65 metų ir vyresnių) 1990 m. pradžioje buvo 399 tūkst., 2015 m., i.d., pradžioje – 547 tūkst.

Daugiau dėmesio skiriama laisvalaikiui ir kultūrai. Teatrų skaičius per 25 metus išaugo nuo 13 iki 40 (iš jų 13 valstybinių). Išleidžiama daugiau knygų: 1990 m. buvo išleista 2499 pavadinimų knygų, o 2013 m. – 3356. Įsteigta daugiau muziejų: 1990 m. jų buvo 49, per metus juose apsilankė 4 121 tūkst. lankytojų, 2013 m. 105 šalies muziejuose apsilankė 3 267 tūkst. lankytojų. 1990 m. Lietuvoje veikė 4022 bibliotekos, jose buvo sukaupta 59 mln. dokumentų fondas, 2014 m. pradžioje bibliotekų sumažėjo iki 2585, tačiau jose sukauptų dokumentų fondas išaugo iki 107, 2 mln. egz.

1990 m. populiariausios lengvųjų automobilių markės buvo sovietinės gamybos: VAZ ir „Moskvič“. Dabar populiariausios yra vakarų gamintojų markės: „Volkswagen“, „Audi“, „Opel“, „Ford“, „Reno“. 1 tūkst. gyventojų 1990 m. teko 129 individualieji lengvieji automobiliai, 2013 m. keturis kartus daugiau – 562. Keliskart padidėjęs individualių automobilių skaičius ir sumažėjęs viešuoju transportu vežtų keleivių skaičius rodo pakitusius gyventojų įpročius. 1990 m. viešuoju transportu mieste vežta 777,5 mln. gyventojų, 2014 m. – 341,2.

Darbo užmokestį galima lyginti nuo 1994 m., ankstesniu laikotarpiu keitėsi valiutos, vyko dideli kainų svyravimai.

Per 1994–2014 m. laikotarpį minimalioji mėnesinė alga padidėjo 17,8 karto ir 2014 m. sudarė 292 EUR (1994 m. – 16,4 EUR). Minimaliosios mėnesinės algos ir vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio santykis 1994 m. sudarė 17,4 proc., 2014 m., i.d., – 43,2 proc.

Per dvidešimt metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje padidėjo 7,2 karto, i.d., ir 2014 m. sudarė 676,4 EUR, i.d., (1994 m. – 94,2 EUR): valstybės sektoriuje išaugo 6,7 karto, i.d., ir 2014 m. sudarė 720,1 EUR, i.d., (1994 m. – 107,4 EUR), privačiajame – 7,9 karto, i.d., ir 2014 m. sudarė 654 EUR, i.d., (1994 m. – 82,5 EUR).

Išankstiniais duomenimis, vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 m. sudarė 526,5 EUR ir, palyginti su 1994 m., padidėjo 7,2 karto (1994 m. buvo 72,7 EUR). Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje per dvidešimt metų išaugo 2,4 karto. Lėtesnį realiojo darbo užmokesčio augimą lėmė augusios vartojimo prekių ir paslaugų kainos.

Išankstiniais duomenimis, per 1994–2014 m. laikotarpį vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje sumažėjo 12,9 proc., arba 180,2 tūkst.

2014 m. IV ketv., palyginti su 1994 m. tuo pačiu laikotarpiu, už vidutinį šalies ūkio neto darbo užmokestį buvo galima įsigyti daugiau: 506 kg – smulkaus baltojo cukraus, 321 litru – pasterizuoto pieno (2,5 proc. riebumo), 115 kg – kiaulienos kumpio be kaulo, 83 kg – ruginių miltų duonos, 78 kg – aukščiausios rūšies virtos dešros, 66 kg – jautienos kumpio be kaulo, 36 kg – sviesto (82–82,5 proc. riebumo), 31 litru – 40 proc. alk. degtinės.

Kaip ir nepriklausomybės atkūrimo pradžioje, didžiausia gyventojų piniginių vartojimo išlaidų dalis tenka maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams tačiau ši dalis sumažėjo beveik perpus (1992 m. ji sudarė 44,8 proc., 2015 m. – 24,7 proc. visų piniginių vartojimo išlaidų). Lietuvos gyventojai mažesnę nei 1992 m. išlaidų dalį skiria alkoholiui ir tabakui, drabužiams ir avalynei, būsto apstatymui, įrangai ir namų priežiūrai bei viešbučiams, kavinėms ir restoranams, bet žymiai didesnę – transportui, būstui, elektrai, dujoms ir vandeniui, sveikatos priežiūros, poilsio ir kultūros bei ryšių prekėms ir paslaugoms.

Nepriklausomybės pradžioje drastiškai kilusios kainos stabilizavosi 1997 m.

Pastebimai pagerėjo ne tik Lietuvos piliečių gyvenimo kokybė, augo tiesioginės užsienio investicijos.

Nuo 1997 m. galima stebėti, kiek tiesioginių užsienio investicijų sukaupta Lietuvoje, kokios šalys investavo. 1997 m. Lietuvoje buvo investuota 1206 mln. eurų. Daugiausia investavo JAV, Švedija, Vokietija. Šiuo metu sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos sudaro 11836 mln. eurų. Pagrindinės šalys investuotojos yra Švedija, Vokietija ir Nyderlandai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...