captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vertina pasiūlytą formulę nusipirkti butą be santaupų

Išperkamąją butų nuomą pasiūliusi statybų bendrovė „Hanner“ bando rasti kelią privilioti tuos pirkėjus, kurie neturi santaupų pradiniam įnašui.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Išperkamąją butų nuomą pasiūliusi statybų bendrovė „Hanner“ bando rasti kelią privilioti tuos pirkėjus, kurie neturi santaupų pradiniam įnašui.

Bendrovė tvirtina sulaukusi didžiulio potencialių klientų susidomėjimo, o Lietuvos bankas žada atidžiai nagrinėti, ar nuoma nebandoma apeiti Atsakingojo skolinimosi nuostatų, reikalaujančių perkant butą turėti 15 proc. nuosavų lėšų.

Kiti DELFI pašnekovai tvirtina, kad tai yra naujovė rinkoje, kuriuo gali susidomėti ir kitos įmonės. Tuo pačiu pirkėjai turėtų gerai išsianalizuoti siūlomos sutarties sąlygas.

„Susidomėjusių yra labai daug, mes nespėjame aptarnauti. Mes tikėjomės, kad norinčiųjų bus daug, bet nesitikėjome, kad bus labai daug. Mes ir taikome į tą segmentą, kuris šiuo metu nedalyvauja rinkoje. Tai yra žmonės, kurie turi darbą, gerus atlyginimus, bet norėdami sukaupti pinigus pradiniam įnašui, jie tam turi skirti 5-10 metų. Mes siūlome anksčiau pasirinkti būstą, jį nuomotis, o sukaupus pradinį įnašą eiti į banką, imti paskolą likusiai kainai ir įsigyti būstą“, – DELFI komentavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Tačiau tikslesnių skaičių, kiek užklausų iš galimų klientų sulaukta, jis nepateikė. Pasak A. Avulio, šiuo metu bendrovė turi per 400 neparduotų butų, tačiau ne visus juos planuojama siūlyti išsinuomoti prieš perkant.

Paklaustas, ar šiuo pasiūlymu nenorima apeiti Atsakingojo skolinimosi nuostatų, verslininkas sakė: „Jokiu būdu ne. Mūsų paslauga yra būsto nuoma ir jeigu nuomodamas būstą žmogus sukaupia pradinį įnašą, manau, kad tai turėtų būti sveikintinas dalykas. Lietuvos banko nustatyta tvarka pažymi, kad bankas negali suteikti kredito, jeigu paskolos gavėjas neturi 15 proc. pradinio įnašo. Tiesiog mes padedame žmonėms sukaupti pradinį įnašą“.

Bendrovė skelbia, kad pagrindinis paslaugos „Būsto nuoma su išsipirkimu“ principas – pirkėjas pagal poreikius išsirenka butą ir jo apdailą, pasirašo nuomos sutartį su teise jį įsigyti ir iki dvejų metų moka fiksuotas nuomos įmokas.

Pastarųjų dydis apskaičiuojamas taip, jog per nuomos terminą pirkėjas sumokėtų 15 proc. įsigyjamo turto kainos, o pasibaigus nuomos sutarčiai jos būtų įskaitomos kaip pradinis įnašas būsto pirkimo sutartyje.

Panaikina vieną svarbiausių trukdžių

NT paslaugų bendrovės „Ober-haus“ Rinkotyros ir vertinimo departamento vadovas Saulius Vagonis sako, kad būtent pradinio įnašo reikalavimas dabar yra didžiausia kliūtis parduodant butus.

„Aš manau, kad toks pasiūlymas turėtų būti patrauklus, nes pradinio įnašo klausimas šiuo metu NT rinkoje yra turbūt svarbiausias, ypač statytojams, nes du parametrai riboja jaunų žmonių galimybes pasiimti paskolą. Tai yra pajamų dydis ir pradinis įnašas. Pradinis įnašas yra kur kas sunkesnis iššūkis jaunam žmogui. Toks pasiūlymas tikrai kur kas labiau praplėstų potencialių pirkėjų ratą“, – DELFI komentavo jis.

Paklaustas, ar toks pasiūlymas negali paskatinti naujo NT burbulo formavimosi ateityje, S. Vagonis sakė: „Bankai paskolas išduoda ne kiekvienam, dar lieka kiti kriterijai, kuriuos reikia atitikti. Kol kas dabar NT rinka grasina ne kainų augimu, o jų kritimu. Tačiau tai yra klausimas Lietuvos bankui, kuris patvirtino taisykles. Faktas, kad šis produktas orientuotas į jaunus žmones, kurie ne visada elgiasi apgalvotai“.

S. Vagonis sako, kad jeigu „Hannerio“ siūloma naujovė pasiteisins, ja pasinaudoti gali norėti pasinaudoti ir kiti statytojai, tačiau ne visi gali sau tai leisti.

„Toks susitarimas su potencialiu pirkėju yra plėtotojo pajamų nukėlimas dvejiems metams, o tai gali sau leisti ne kiekvienas statytojas, nes įmonė turi būti pakankamai stipri. O Lietuvoje yra stiprių plėtotojų“, – teigė pašnekovas.

Ekonomistė Rūta Vainienė pripažįsta, kad apie pasiūlymą labai sunku spręsti, nes informacijos pateikiama nedaug.

„Tai yra jau antrasis „Hanner“ mėginimas, įvairovė rinkoje yra gerai, tačiau reikia žiūrėti į sutarties sąlygas. Tačiau reikia žiūrėti į siūlomas sutarties sąlygas, kam įsipareigoja žmogus, nes jo rizika yra didžiausia, visos kitos šalys yra stipresnės ir jos tikrai paskaičiuos, įvertins. Turbūt turėtų būti trišalė sutartis. (...) Greičiausiai visa esmė bus surašyta sutartyje mažomis raidėmis“, – DELFI komentavo ekonomistė.

Pašnekovės vertinimu, Lietuvoje skolinimosi taisyklės yra griežtos, tačiau ne dėl pradinio įnašo reikalavimo, bet dėl reikalavimo, kad įsipareigojimai negali viršyti 40 proc. pajamų.

„Iš kitos pusės žiūrint, tie žmonės vis tiek kažkur gyvena ir nuomojasi iš tų asmenų, kurie neketina jiems parduoti turto. Tačiau yra daug klaustukų dėl „Hannerio“ pasiūlymo, kaip ir su kiekvienu nauju finansiniu instrumentu“, – sakė R. Vainienė.

Paaiškina, kodėl negali skolintis visi norintys

DELFI primena, kad po NT burbulo sprogimo Lietuvoje įsigalioję Atsakingojo skolinimo nuostatai reikalauja, kad paskolą imantis pirkėjas turi turėti 15 proc. buto vertės dydžio nuosavą įnašą ir jo mokamos įmokos negali sudaryti daugiau nei 40 proc. pirkėjo pajamų. Tai daliai jaunų žmonių tapdavo kliūtimi gauti paskolą.

Lietuvos banko komentare DELFI tvirtinama, kad bankas žada atidžiai išnagrinės šį būsto finansavimo metodą ir įvertins jo atitikimą Atsakingo skolinimo nuostatams.

„Kalbant apie žiniasklaidoje paskelbtą „Hanner“ ir „Swedbank“ būsto įsigijimo finansavimo schemą, norime pabrėžti, kad Lietuvos banko pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad visi komerciniai bankai skolintų atsakingai ir laikytųsi galiojančių reikalavimų. Šiuo atveju „Swedbank“ privalo užtikrinti, jog paskolos išdavimo metu minėti maksimalūs reikalavimai nebūtų pažeidžiami“, – tvirtina Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Simonas Krėpštas.

Tuo pačiu jis sako, kad nuostatuose numatytas maksimalus 85 proc. įsigyjamo būsto kainos ir paskolos santykis apsaugo pirkėją nuo galimų kainos svyravimų, nes įsigyjamo turto reali vertė taptų mažesnė už paskolą tik tuomet, jei NT kainos kristų daugiau nei 15 proc.

„Pagrindinis šių priemonių tikslas yra riboti pernelyg spartų ir nesubalansuotą būsto kreditavimo augimą bei formuoti tiek atsakingo skolinimo, tiek atsakingo skolinimosi praktiką. Skaudi Lietuvos ir kitų valstybių patirtis ne kartą patvirtino, kad pernelyg spartus kredito augimas dažnai baigiasi reikšmingu NT rinkos ir net ekonomikos nuosmukiu“, – pabrėžė jis.

Pasak S. Krėpšto, nustatant maksimalų 85 proc. įsigyjamo būsto ir paskolos santykį taip pat siekiama užtikrinti, kad dalis įsigyjamo būsto vertės būtų finansuojama nuosavomis asmens lėšomis. Kredito įstaiga turi įsitikinti, kad bent 15 proc. įsigyjamo turto kainos būtų sumokėta nuosavais (ne skolintais) kredito gavėjo pinigais.

„Tai skatina besiskolinantį asmenį įvertinti, ar įsigyjamo būsto kaina ir kartu paskolos dydis, jam nesukurs pernelyg didelės finansinės naštos“, – dėstė jis.
DELFI jau rašė, kad šiemet Vilniuje bus baigtas statyti rekordinis butų skaičius, tačiau ne visiems jiems atsiras pirkėjų. Vertinant dabar statomus ir jau pastatytus butus, per šiuos metus sostinėje turėtų atsirasti apie 4,4 tūkst. butų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close