captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vasiliauskas prognozuoja, kad Lietuvos bankas pirks tarptautinių institucijų VP

Lietuvos vertybinių popierių rinka yra nedidelė, todėl bent dalis 1,2 mlrd. eurų Eurosistemos kiekybiško ekonomikos skatinimo programos iš Lietuvos centrinio banko nukeliaus į tarptautinių institucijų vertybinius popierius, prognozuoja LB vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, prognozuoti, kokia konkrečiai lėšų dalis bus panaudota supirkti Lietuvos Vyriausybės skolos vertybinius popierius, o kokia – europinių institucijų, kol kas anksti.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Lietuvos vertybinių popierių rinka yra nedidelė, todėl bent dalis 1,2 mlrd. eurų Eurosistemos kiekybiško ekonomikos skatinimo programos iš Lietuvos centrinio banko nukeliaus į tarptautinių institucijų vertybinius popierius, prognozuoja LB vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, prognozuoti, kokia konkrečiai lėšų dalis bus panaudota supirkti Lietuvos Vyriausybės skolos vertybinius popierius, o kokia – europinių institucijų, kol kas anksti.

„Kalbant ne tik apie Lietuvos, bet apie Baltijos rinką, tai čia yra seklu su vertybiniais popieriais. (...) Aš prognozuočiau, kad mūsų akys nukryps į substitutus, transeuropinių institucijų vertybinius popierius“, – pirmadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, šiuo metu spėti, kiek bus supirkta lietuviškų vertybinių popierių, anksti: „Kol kas turbūt būtų būrimas iš kavos tirščių. Kaip bus realiai, tikrai nenorėčiau dabar spekuliuoti, be jokio abejonės, mes kontaktuojame dabar su tarpininkais, nuotaikos šiai dienai yra įvairios“.

V.Vasiliauskas neatmetė galimybės, kad Vyriausybė tarptautinėse rinkose išplatins didelės apimties obligacijų emisiją.

„Prielaida, manau, teisinga, aš asmeniškai tą daryčiau, nes tokioje žemoje palūkanų aplinkoje, kai skola tau nieko nekainuoja, susidėlioji tiesiog veiksmus ir darai. Aišku, klausimas, kiek kas norės parduoti tų senųjų, kurie dabar atrodo kaip aukso gabalas“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis aiškino, kad siekiant visoje euro zonoje per mėnesį supirkti vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų, bus daug tarpusavio derinimo.

„Mechanizmas yra toks, kad kelios akys žiūrės į tas kainas, vyks koordinavimas ir derinimasis. Tas sprendimas gi nebus vienasmenis. Žmogus, kuris sėdi prie ragelio, nesakys, kad imam. (...) Daug labai tarpusavio derinimo. Ta prasme, veiksmas iš tikrųjų įdomus, nes veiks 20 aktorių. Spektaklis įdomus, klausimas – tragikomedija ar komedija“, – aiškino valdybos pirmininkas.

Lietuvos bankas pirmadienį pranešė, kad, atsižvelgęs į Vyriausybės skolinimosi prognozę, skatinimo programos metu gali supirkti apie 1,2 mlrd. eurų vertės Lietuvos Vyriausybės skolos vertybinių popierių. Bankas pirks tik eurais denominuotus Vyriausybės vertybinius popierius (VVP), JAV doleriais išleistos obligacijos nebus perkamos.

Kadangi Lietuvos VVP rinka yra santykinai maža, Lietuvos bankas taip pat pirks ir kitus programos sąlygas atitinkančius Europos institucijų išleistus skolos vertybinius popierius.

Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su kitais Eurosistemos šalių centriniais bankais nuo kovo 9 dienos pradeda vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal ją Eurosistemos centriniai bankai antrinėje rinkoje pirks euro zonos šalių vyriausybių, agentūrų ir Europos institucijų išleistas obligacijas.

„Esminė šios nestandartinės pinigų politikos priemonės paskirtis – įjungti aukštesnę euro zonos ekonomikos pavarą sumažinant pavojingos defliacijos spiralės riziką. Centriniams bankams didelėmis sumomis perkant vertybinius popierius siekiama, kad dar labiau sumažėtų ilgalaikės palūkanų normos namų ūkiams, verslui, valdžios sektoriui ir sustiprėtų finansų institucijų bei verslo paskatos investuoti. Tai bus impulsas Europos, o kartu ir Lietuvos ūkio plėtrai“, – pranešime sakė V. Vasiliauskas.

Kiekvieno programoje dalyvaujančio centrinio banko pirkimų apimtį apibrėžia tos šalies dalis apmokėtame ECB kapitale, LB atveju ji sudaro 0,587 proc. Bus perkami nuo 2 iki 30 metų trukmės skolos vertybiniai popieriai, superkamų skolos vertybinių popierių dalis negali viršyti 25 proc. kiekvienos emisijos.

Pasak V.Vasiliausko, dar iki išplėstinės turto pirkimo programos starto, su ja susiję lūkesčiai euro zonai jau davė teigiamą efektą – paskolų verslui ir namų ūkiams sąlygos gerėjo, antrinėje rinkoje krito daugelio euro zonos valstybių obligacijų, įskaitant Lietuvos, palūkanų normos.

Apie išplėstinę turto pirkimo programą ECB Valdančioji taryba paskelbė šių metų sausio 22 dieną. ECB ir Eurosistemos šalių centriniai bankai kas mėnesį pirks vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų bent iki 2016-ųjų rugsėjo pabaigos. Tai priklausys nuo to, kaip pavyks įgyvendinti pagrindinį tikslą – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu pasiekiant tvarų infliacijos lygį, artimą 2 proc., bet ne didesnį.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close