captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviai dar nepatikėjo, kad karo grėsmė – reali

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko stebėti karinių pratybų Leningrado srityje. 2014 m. kovo 3 d., AFP/Scanpix nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko stebėti karinių pratybų Leningrado srityje. 2014 m. kovo 3 d., AFP/Scanpix nuotr.

Galbūt įspėjimai apie tai, kad po Ukrainos kitas Rusijos taikinys bus Baltijos šalys, ir turi įtakos lietuvių ateities planams, bet ekonominiuose jų lūkesčiuose tai kol kas neatsispindi.

Per metus nuo konflikto Ukrainoje pradžios Lietuvos vartotojų, pramonės, statybos ir prekių bei paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai beveik nepasikeitė.

Statistikos departamento duomenimis, bendras ekonominių vertinimų rodiklis 2014 metų vasarį buvo -5, o praėjus 12 mėnesių siekia -8. Tiesa, per metus tam tikrų svyravimų pasitaikė, tačiau jie nebuvo stiprūs.

Statistikos departamento informacija

„Sunku pasakyti, kiek kalbos apie karą turi įtakos gyventojų lūkesčiams. Be to, jie per metus nelabai svyravo, o pastaruoju metu net ir gerėjo“, – apibendrino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis pastebėjo, kad svarbu atskirti bendrojo rodiklio komponentus, vienas kurių yra vartotojų ketinimas taupyti. Jis jau kurį laiką rodo, kad gyventojai yra labiau linkę pinigus kaupti, o ne juos leisti įsigydami prekes, pavyzdžiui, baldus, buitinę ar elektroninę techniką.

„Tačiau tam įtakos turbūt turėjo ir euro įvedimas. Todėl neaišku, kuris iš šių veiksnių – valiutos pasikeitimas ar karo baimė – labiau atsispindi vartotojų lūkesčiuose ir elgsenoje“, – sakė pašnekovas.

Tuo metu Lietuvos įmonės taupo jau seniai. To įrodymas – nepaskirstytas ir į investicijas nenukreipiamas pelnas. „Materialinės investicijos pernai nedidėjo, o į įrenginius ir mašinas net ir mažėjo“, – pastebėjo N. Mačiulis.

Jo teigimu, tam taip pat gali būti įvairių priežasčių: nuo gilėjančios recesijos Rusijoje ir kitose rytų rinkose iki migloto atsigavimo euro zonoje. Dalis verslininkų galėjo laukti, kol bus paskirstytos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

Reklamos neturėtų mažėti

Viena iš sričių, kurioje su sunkumais susidūręs verslas ima taupyti pirmiausiai, yra reklama. Tačiau, rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT duomenimis, 2014 metais reklamos apimtys Lietuvoje augo 5,3 proc. Labiausiai prie augimo prisidėjo interneto ir mobiliojo ryšio tiekėjai bei greitųjų kreditų bendrovės.

TNS LT reklamos monitoringo vadovė Giedrė Juronienė LRT.lt sakė, jog bendra tendencija 2015 metais rodo, kad reklamos rinka ir toliau augs.

„Daugelis mūsų apklausoje dalyvavusių ekspertų ir didžiųjų reklamos agentūrų vadovų prognozuoja 4 proc. augimą“, – dar neskelbto tyrimo duomenis atskleidė pašnekovė.

Vertindama pirmus du šių metų mėnesius, G. Juronienė pastebėjo, kad sausis buvo tradiciškai tuštesnis, nes įmonės dar derino savo biudžetus, o vasaris – tipinis, tačiau dėl merų ir savivaldybių tarybų rinkimų labai prisidėjo politinė reklama.

„Intuityviai prognozuodama sakyčiau, kad mažesnių reklamos apimčių nejaučiame, nėra ir neužpildytų reklamos blokų. Kol kas tendencijos nuteikia pozityviai“, – teigė TNS LT atstovė.

N. Mačiulis pastebėjo, kad reklama visų pirma siekiama skatinti vidaus paklausą, kuri pernai buvo bene pagrindiniu didėjusių verslo pajamų šaltiniu.

„Tačiau rinką 2014 metais labiausiai augino atskiri sektoriai, pavyzdžiui, greitieji kreditai, kurie pirko daug reklamos. Tad tai nereiškia, kad visi mato daug plėtros galimybių“, – sakė ekonomistas.

Skirtingos strategijos

Viena didžiausių reklamos užsakovių Lietuvoje „Maxima“ šiemet savo reklaminės strategijos keisti neketina.

„Reklaminį biudžetą ir intensyvumą ketiname išlaikyti maždaug tokį patį, kaip ir 2014 metais, – į LRT.lt klausimą atsakė prekybos tinklo atstovai. – Mūsų tikslas nėra eteryje tiesiog sukelti ir palaikyti „reklaminį triukšmą“, taip persotinant reklamos vartotojus tinklo reklama. Priešingai, mes norime, kad mūsų reklama būtų išgirsta tų, kuriems ji bus naudinga. Todėl, siekdami reklamos efektyvumo, stengiamės naudoti įdomesnius kūrybinius sprendimus, o ne tiesiog didindami išlaidas reklamos kanalams.“

Pasak „Maxima“ atstovų, tokia strategija pasiteisina, todėl ir šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama kūrybiniams sprendimams. Tačiau galutinės išlaidos reklamai bei pasitelkti sprendimai priklausys nuo konkurencinės aplinkos bei pokyčių joje.

Tuo metu mobiliojo ryšio operatorius „Bitė“ savo reklamos biudžetą 2015 metais ketina mažinti.

„Reklamos šiemet gali būti mažiau, nes nusprendėme didesnę dalį investicijų skirti klientų aptarnavimui. Daugiau dėmesio skirsime ekspertų mokymams, tiesioginiam bendravimui su klientais“, – informavo korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė Žana Jakevičienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close